Švč. Sakramento bažnyčios vitražai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ papildyta ką tik iš restauratorių rankų sugrįžusiais keturiais evangelistais. Tai unikali proga iš arti pamatyti visus penkis vitražus iš Švč. Sakramento bažnyčios.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykę vieni vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. Vienas jų – XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ – iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su keturiais evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia.

Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir trijų evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko Stasio Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

Parodos akcentas – 2016–2017 m. restauratorių Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo vitražas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 m. (D. Bumbulis, D. Mulevičienė). 2017–2018 m. restauruoti keturi evangelistų atvaizdai niekada nebuvo užfiksuoti istorinėse fotografijose, išskyrus šv. Matą, matomą Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios fotografijoje. Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių pačioje XX a. pradžioje.

XIX a. pab.–XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pab.–XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją. Įstabios gotikinės Madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo – Vinco Svirskio – kūriniais.