Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „IMPLMNT architects“ vizualizacija

Panevėžio mieste plėtojamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras neliko nepastebėtas šalies ir tarptautiniame žiniasklaidos aruode.

Anot žinomo architektūros kritiko Andriaus Ropolo, šį projektą turbūt būtų galima pavadinti metų įvykiu: „Pavyzdinis procesas, gerai suorganizuotas konkursas, jau parengtas techninis projektas, ir viskas per vienus metus – taip Lietuvoje iki šiol nebuvo. Kol kas viskas kaip iš vadovėlio. Net konkursą laimėjo jauni, mažai kam žinomi lietuvių architektai „IMPLMNT architects“. O ir Stasio Eidrigevičiaus menų centro kuriama viltis yra daug svarbesnė už MO muziejaus – naujuoju objektu Panevėžys stengiasi išlaikyti savo svarbą Lietuvos žemėlapyje, tikisi pristabdyti žmonių emigraciją į kitus miestus ir galbūt net tapti svarbiu turistų traukos tašku Šiaurės Lietuvoje.“

Dailininkas Stasys Eidrigevičius. Redakcijos archyvo nuotrauka

STASYS EIDRIGEVIČIUS: Mano visa kūryba – metafora. Aišku, architektūra turi savo kalbą. Ji gali kalbėtis su mano darbais, taip kaip iliustratorius piešdamas pasakos fragmentą.

Gilių kultūrinių tradicijų miestas Panevėžys subrendo ir nusipelnė turėti vienos reikšmingiausių lietuvių nacionalinės kultūros asmenybių Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Techninio projekto rengimas pradėtas tik 2018 metų birželio mėnesį, išrinkus ir paskelbus tarptautinio viešojo atviro konkurso „Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ nugalėtojus. Tai MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, architektų Aurimo Syruso, Gretos Šidlauskaitės ir Ričardo Bertašiaus darbas. Rugsėjį Panevėžio miesto tarybos sprendimu įsteigiama įstaiga Stasio Eidrigevičiaus menų centras, lapkričio taryboje pritariama projektui ir paraiškos teikimui Europos Sąjungos investicijoms gauti. Gruodžio 6 dieną paraiška pateikta.

Stasys Eidrigevičius (arba tiesiog Stasys) Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, įvairių žanrų fotografijų, taip pat skulptūrų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių ir straipsnių kultūros spaudoje autorius. Plačiai pasaulyje žinomas menininkas, kurio kūryba įvertinta 35 svarbiais tarptautiniais apdovanojimais ir kitais prestižiniais titulais.

Šis atnaujinamo Panevėžio projektas itin reikšmingas kaip ryškus kultūros taškas „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ jungtyje, galintis įgauti naują kultūrinį pagreitį ir lemti kultūros įstaigų veiklų progresą. Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) – tai ne tik įprastos ekspozicijų erdvės, kartu tai ir kultūros objektas, sieksiantis tapti svarbiu reiškiniu, traukiančiu ir vietos bendruomenę, ir gyventojus iš visos Lietuvos, Stasio kūrybos gerbėjus iš viso pasaulio. SEMC – tai ir šiuolaikinė miesto kultūrinės edukacijos patirčių vieta.

Tarptautinis viešasis atviras konkursas „Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ kėlė iššūkį architektams parengti išskirtinės architektūros visuomeninio pastato koncepcijos projektą, kuris taptų profesionaliojo – modernaus ir šiuolaikinio – meno reprezentacijos erdve, ryškiu kultūros tašku, skirtu eksponuoti multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus ir kitų ryškių vietos bei užsienio menininkų darbus, taptų Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

Mano visa kūryba – metafora. Aišku, architektūra turi savo kalbą. Ji gali kalbėtis su mano darbais, taip kaip iliustratorius piešdamas pasakos fragmentą“, – sako S. Eidrigevičius.

Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektavimo konkursas, surengtas Panevėžyje, ir jį laimėjęs projektas sulaukė tarptautinės ir vietos žiniasklaidos dėmesio. Konkursą laimėjusios „IMPLMNT architects“ komandos darbas architektūriškai yra drąsus ir ryžtingas, jame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Darbas nuosaikus ir vientisas, pastebimas ir nepaliekantis abejingų. Pasiūlytas architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką planuojamos sutvarkyti teritorijos charakterį.

Vieta, kurioje iškils Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „IMPLMNT architects“ nuotrauka
Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „IMPLMNT architects“ vizualizacija

ANDRIUS ROPOLAS: Naujasis menų centras ne tik taikliai atspindi pasaulines tendencijas bandydamas atnaujinti apkerpėjusią muziejų paskirtį. Pasaulinio lygio menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimas Panevėžyje yra svarbus žingsnis stiprinant visą regioną.

Apie pastebėjimus viešojoje erdvėje

Apie konkurso sėkmę publikuota architektūros leidiniuose „Statyba ir architektūra“, „Archiforma“, portale „Statybų pilotas“ ir kituose.

Be Lietuvos žiniasklaidos dėmesio, Panevėžio miesto konkurso sėkme susidomėjo tarptautiniai puikiai pasaulyje žinomi architektų profesinės visuomenės įvertinimą ir pripažinimą gavę elitiniai leidiniai, tokie kaip „Archdaily“, kuriame rašoma: „Lietuvos miestas Panevėžys turės naują kultūros centrą dėl IMPLMNT architektūros firmos laimėto dizaino. Architektūros dizainas buvo įkvėptas Stasio Eidrigevičiaus meno kūrybos. Pasiūlytas Stasio Eidrigevičiaus menų centro dizainas laimėjo konkursą dėl savo funkcionalumo, vietovės atskleidimo, geros architektūros, socialinės ekonominės vertės, kurią suteiks miestui.“

Kitas svarbus Lietuvai straipsnis apie Panevėžio ryžtą išspausdintas leidinyje „Bouwelt“, ypač gerbiamame architektūros ir kultūros žurnale Vokietijoje.

Leidinio „Bauwelt“ korespondentė Josepha Landes rašo: „IMPMNT balta juosta pereina išilgai aikštės tarp miesto ir upės slėnio. Keista, kad projektas buvo giriamas už kuklumą. Žodis „paprastumas“ čia tiktų labiau tiek dėl ramios kubatūros, tiek dėl permatomo cokolinio aukšto, dėl to išlošia viešoji erdvė. Kaip juosta tarp kitų juostų jis įsipina į postsocialistinį miestą ir žymi jo naują šaunumo erą.“

Architektūros kritikas A. Ropolas tinklaraštyje 15min.lt, analizuodamas konkursui pateiktus darbus, teigė: „Svarbu suprasti, kad naujasis menų centras ne tik taikliai atspindi pasaulines tendencijas bandydamas atnaujinti apkerpėjusią muziejų paskirtį. Pasaulinio lygio menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimas Panevėžyje yra svarbus žingsnis stiprinant visą regioną. Panašių procesų vyksta ne tik Lietuvoje – Prancūzijoje ir Danijoje valstybė jau daugelį metų investuoja į kultūrinius traukos taškus regionuose.“

Itin gerai naujojo Stasio Eidrigevičiaus menų centro nuosaikią ir šiuolaikinę architektūrą vertina ir žinomi Lietuvos kultūros atstovai, reikšdami sveikinimus ir akcentuodami, kad miesto gyventojams bei svečiams duris atvers didžiulio masto ir reikšmingumo menų centras, kuris leis naujai atgimti žmonių pamėgtai istorinei miesto vietai. 

Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „IMPLMNT architects“ vizualizacija
Stasio Eidrigevičiaus menų centras. „IMPLMNT architects“ vizualizacija

Būsimas pastatas pasižymi santūrumu ir lakonišku estetiniu sprendiniu, sąveikauja su regeneruojamomis erdvėmis centrinėje dalyje, sukurdamas kokybišką ir aktyvią jungtį nuo vakarinėje dalyje esančių traukos centrų iki Senvagės.

Apie urbanistiką ir architektūrą

SEMC yra reiškinys, paveiktas apžvelgiant ir vertinant bendrus miesto urbanistinės ir architektūrinės raidos ypatumus. Įvairūs istorijos tarpsniai neišvengiamai palieka savo ryškius ženklus miesto urbanistinėje erdvėje. Reikia pripažinti, kad neretai Panevėžio miesto urbanistinės erdvės plėtros klausimais buvo ilgą laiką blaškomasi.

Todėl buvo reikalinga drastiška intervencija į nusistovėjusią miesto urbanistinę erdvę. Atsižvelgiant į vyraujantį kontekstą ir gilią vietovės istoriją, pakeičiamas scenarijus, kuris buvo moraliai pasenęs ir nebeaktualus šių dienų realijoms. Paradoksalu, bet naujojo pastato idėjos pagrindiniai raktiniai žodžiai – paprastumas, logika ir fantazija. Būsimas pastatas pasižymi santūrumu ir lakonišku estetiniu sprendiniu, sąveikauja su regeneruojamomis erdvėmis centrinėje dalyje, sukurdamas kokybišką ir aktyvią jungtį nuo vakarinėje dalyje esančių traukos centrų iki Senvagės.

Svarbu įžvelgti netiesioginį poveikį urbanistinei miesto erdvei, kuris nėra apibrėžiamas vien konkrečiu tūriu ar forma. Šiuo atveju kuriamas reiškinys, kurio užuomazgos pirmiausia yra pamatomos estetikoje, formoje ir tūryje. Reiškinį plėtojant toliau, išeinama iš tradicinės vertinimo skalės ir fizinės aplinkos suvokimo ribų.

Darnus, kokybiškas urbanistinis sprendimas niekada nebūna lengvas ar vienareikšmis, nes projektuojama ateitis, o rezultatai matomi tik laikui bėgant. Erdvė privalo pateikti konsensusą, kuris ne pataikauja konkrečiai vienai pusei, bet sprendžia klausimą, aktualų visoms pusėms, atrandant bendrus vienijančius ir aktualius taškus. Kiekvienas iššūkis yra ir galimybė – keistis, tobulėti ir eiti tolesnės pažangos link. Tikslas – reiškinį kurti per kokybiškas erdves.

Stasys Eidrigevičius „Prieš lietų“ (1997 m.).

Menų centras pateikia išsamaus ir įvairaus turinio galimybių.

Apie kokybę, kultūrą ir estetiką

Žmonės įprasmina sukurtą aplinką ir suteikia prasmės jai egzistuoti. Kultūra gimsta iš žmonių socialinių reiškinių ir tų reiškinių susidūrimų, o kokybiškos erdvės pateikia reikalingą ir gyvybiškai svarbią terpę tiems reiškiniams atsirasti ir plėtotis.

Urbanistinėje miesto erdvėje neišvengiamai egzistuoja įvairių kultūros srovių. Norint išryškinti ir iškelti į paviršių primirštas, bet egzistuojančias gilias kultūros sroves bei reiškinius, būtini kokybiški sprendiniai. Kokybiška architektūra ir jos kuriama supanti aplinka ne tik daro įtaką mūsų socialiniams elgesio modeliams, bet ir formuoja estetinį supratimą, pojūtį, intuiciją.

Naujai atsirandančių erdvių ar pastatų kokybė neišvengiamai koreliuoja su vyraujančiu supratimu apie kultūrą ir estetiką. Atsiranda daugiau žmonių, kuriems tokios erdvės yra aktualios, patrauklios, o jų egzistavimas savaime suprantamas. Kokybiškos aplinkos svarbą ir jos poveikio reikšmingumą itin tiksliai yra apibūdinęs Winstonas Churchillis: „Iš pradžių mes formuojame pastatus, o paskui pastatai formuoja mus.“

Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas – įvertintas ir pripažintas architektūros kūrinys, kuris keis estetikos ir kultūros suvokimo lygį pateikdamas kitokią mąstymo kryptį.

Naujai atsirandantis pastatas gali tapti reikšmingu kultūros tašku ir papildyti esamą kultūros objektų tinklą. Darnus urbanistinis planavimas, kokybiškas viešųjų erdvių kūrimas, tvari architektūra ir inovatyvūs sprendiniai generuoja ilgalaikę pridėtinę vertę miestui. SEMC pastatas prisidės prie kokybiškos ir pavyzdinės architektūros atsiradimo mieste, keldamas bendrą urbanistinės erdvės kokybę. Pavieniai pastatai nestovi tuščioje erdvėje kaip atskiros miesto detalės – jie kuria bendrą miesto vaizdą, brėždami holistinio mąstymo kryptį ateities projektams. Kuriamas ateities kontekstas. Tokiu būdu užsimezga atskirų urbanistinių komponentų simbiozė, pastatams ar projektams sąveikaujant tarpusavyje, ir to rezultatas – bendras reiškinys – estetiškai kokybiškas, kultūringas, darnus miestas. 

SEMC pasato projektas pasižymi drąsia ir ryžtinga architektūra, išlaikančia nuosaikų vientisą vaizdą. Kaip pažymi patys kūrėjai, SEMC pastato fasado medžiagiškumas pabrėžia pastato lakonišką ir negausią formą. Kuriama nuosaiki estetika, fasadui naudojant faktūrinį betoną, kuris pasižymi taškinio ir linijinio rašto motyvais derinant su įstiklinta fasadine sistema. Tai keis nusistovėjusį požiūrį apie muziejų pastatus ir jų erdvių panaudojimą. Menų centras pateikia išsamaus ir įvairaus turinio galimybių. Projektuojamos daugiafunkciškumu pasižyminčios erdvės, jos lengvai modifikuojamos pagal besikeičiantį panaudojimo scenarijų. Pasiūlyti funkcionaliai logiški ir teisingi sprendimai, kurie užtikrina tinkamą bei efektyvią logistiką, pastato eksploataciją, taikant tvarios architektūros principus.