pexels.com nuotrauka

Švietimo tobulinimas, daugiavaikių šeimų stiprinimas, priklausomybę turinčių asmenų įdarbinimas, taršos mažinimas, aplinkai draugiškas vartojimas – tai tik keli iš daugelio iššūkių, kuriems šiandien ieškome inovatyvių sprendimų. Šie sprendimai vėliau gali tapti ir tampa pagrindu verslo, kurio esminė misija yra spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą. Socialinis verslas – dar jaunas reiškinys Lietuvoje, tačiau pasaulyje jo plėtra įgauna vis didesnį pagreitį.

Lietuva socialinio verslo kelią pradėjo dar 2004-aisiais, socialinių įmonių įstatymu apibrėždama vieną iš galimų juridinių socialinio verslo formų – socialines įmones. 2015 m. buvo Ūkio ministro įsakymu priimta pirmoji socialinio verslo koncepcija, kuria stengtasi įvardinti esminius socialinio verslo kriterijus, plačiau apibrėžti socialinio verslo sampratą.

Pasak socialinio verslo praktikės Andželikos Rusteikienės, kuri su grupe Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkių šiuo metu vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinį tyrimą „Socialinio verslo socialinio-ekonominio poveikio vertinimas: Lietuvos ir Suomijos palyginimas“ (Sut. Nr. S-MIP-17-106), yra keli esminiai požymiai, kurie apibrėžia socialinio verslo skirtumą nuo tradicinių rinkos dalyvių: tai – misija, valdymo būdas ir pelno paskirtis bei paskirstymas.

„Socialinio verslo pamatas yra socialinės ar aplinkosauginės problemos, kurios supa žmogų jo aplinkoje ar bendruomenėje. Būtent jos tampa esmine verslo misija ir priežastimi, esminiu „kodėl”, dėl kurio pokyčių lyderiai imasi šios veiklos”, – pastebi A. Rusteikienė. Pasak A. Rusteikienės, didelė dalis verslo kūrėjų yra jaunesnės, taip vadinamos „tūkstantukų“, po 2000-ųjų metų gimusios kartos atstovai. Jų gyvenime svarbų vaidmenį vaidina socialinis kapitalas, moralinės vertybės, noras keisti pasaulį ir palikti pėdsaką po savęs. „Socialinių verslų kūrėjai mano, kad verslo sėkmė turėtų būti vertinama ne tik finansiniais rezultatais. Keičiasi požiūris į tai, kada ir kaip žmogus gali prisidėti prie jį supančių iššūkių – galima užsidirbti pinigų ir tuomet keisti pasaulį arba užsidirbti pinigų keičiant pasaulį,” – atkreipia dėmesį praktikė. Dėl to, kaip teigia projekto vykdytoja dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė, socialiniai verslai pasižymi kitokiais – hibridiniais, tradicinių verslų ir ne pelno organizacijų veiklos principus integruojančiais verslo modeliais.

pokyčio darymas suponuoja poreikį jį matuoti, todėl čia iškyla būtinybė vertinti socialinių verslų poveikį – tiek socialinį, tiek ekonominį

Didelį dėmesį socialiniai verslai skiria organizacijos valdymui ir struktūrai, įtraukiant pažeidžiamas grupes, su kuriomis jie dirba. „Demokratinis, įtraukus valdymas yra vienas iš svarbių elementų organizacijų kasdienybėje. Moralinio jautrumo, empatijos ir  etikos principų dedamosios kuria jų kasdienę organizacijos kultūrą,” – sako A. Rusteikienė. Jai antrina sociologė dr. Aurelija Novelskaitė, teigdama, kad socialinis verslas visame pasaulyje turi didžiulį potencialą prisidėti sprendžiant diskriminacijos ir socialinės atskirties problemas, suteikdamas pažeidžiamoms grupėms galimybes realizuoti savo gebėjimus ir jaustis oriai.

Kitas svarbus skiriamasis socialinio verslo bruožas yra pelno paskirstymas: reinvestavimas į organizacijos veiklą, siekiant misijos įgyvendinimo ir poveikio suinteresuotosioms šalims didinimo. „Organizacijos uždirbtas pelnas neišmokamas akcininkams, o reinvestuojamas į organizacijos veiklą. Siekiant plėsti kuriamą poveikį ir daryti didesnį pokytį,” – priduria A. Rusteikienė.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad pokyčio darymas suponuoja poreikį jį matuoti, todėl čia iškyla būtinybė vertinti socialinių verslų poveikį – tiek socialinį, tiek ekonominį. Didelė dalis Lietuvoje vykdomame tyrime dalyvavusių socialinių verslų dar nėra finansiškai ar ekonomiškai tvarūs ir neuždirba pelno. Be to, kaip pastebi tyrimo vadovė dr. Raminta Pučėtaitė, daugelis socialinių verslininkų ir verslininkių Lietuvoje dar labai nedrąsiai kelia strateginius tikslus keleriems metams – dažnai apsiribojama veiklos numatymu vieniems metams. Tą kai kuriais atvejais sąlygoja ir žmogiškųjų, ir finansinių, ir vadybos (taip pat – rizikos vadybos) žinių trūkumas sprendžiant įtampas tarp socialinių ir ekonominių įmonės tikslų.  Socialiniai verslininkai ir verslininkės Lietuvoje pripažįsta, kad kitas svarbus iššūkis – tai kritinės masės vartotojų palaikymo tokiam verslui trūkumas. Dėl to kai kurie socialiniai verslai yra priskirtini taip vadinamo gyvenimo būdo verslo tipui, kuris dažnai tenkina tik minimalius jo steigėjų materialinius poreikius ir suteikia savirealizacijos galimybes greta kitos šeimos pajamas generuojančios veiklos. 

Tad naujų metų uždavinys kiekvienam šalies gyventojui – peržiūrėti pirkinių krepšelį ir bent 1 proc. jo skirti prekėms ir paslaugoms iš socialinių verslų. Visi kartu galime paskatinti auginti atsakingo vartojimo kultūrą, nes kiekvienas vartotojas gali prisidėti prie pokyčių kūrimo savo mažais sprendimais.