Bebūnant Jėzui viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: „Viešpatie, jei tik panorėsi, tu gali padaryti mane švarų!“ Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir bematant raupsai pranyko. 
    O Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: „Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti“. 
    Tačiau garsas apie jį sklido vis plačiau ir gausingi būriai rinkdavosi pasiklausyti bei pasigydyti nuo savo ligų. O jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis.

Skaitiniai KV (108)

1 Jn 5, 5–13: Dvasia, vanduo ir kraujas

Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20. P.: Šlovink, Jeruzale, Viešpatį. / Aleliuja.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacekas Paszenda OSB

Sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų dėl savo bėdų, ypač ligų. Tai – dažniausia mūsų pokalbių tema šalia politikos ir oro. Ieškome gerų gydytojų, vaistų arba vaistažolių. Kartais imamasi įtartinų bei abejotinų praktikų, kurios padaro didelę žalą mūsų dvasiniam gyvenimui, kartais yra net apsėdimo priežastis. Galiausiai tyliai prašome Viešpaties sveikatos, išgydymo, būdami iš anksto įsitikinę, kad nieko neįvyks. Dievui – žvakę, o velniui – nuodėgulį. O tada atsiranda pretenzijos Dievui. Kodėl man nepadedi?

Evangelijoje raupsuotasis išpašė išgydymą. Vėliau girdime, kad jo pavyzdžio patraukti daugybė žmonių bėgo pas Jėzų. Raupsuotasis neturėjo jokių kitų galimybių, vien Jėzus jam galėjo padėti, niekas kitas. Kupinas vilties ir visiškai pripažinęs savo bejėgiškumą, puolė Jėzui po kojų. Ir kas svarbiausia, ne reikalavo, o visiškai atsidavė į Jo rankas – „jei tik panorėsi“. Jis suprastų, jei nebūtų išgydytas. Šie žodžiai labai panašūs į tuos, kuriuos kartojame kasdien, sakydami „teesie Tavo valia“ arba „Tėve, ne kaip aš, bet kaip tu nori“. Prašydami Jo malonės, turime stipriai tikėti, kad Jis gali mums padėti, bei be galo atsiduoti Jo valiai. Jei negausiu, kaip esu prašęs, tai su dideliu pasitikėjimu Jam ir už tai padėkosiu.

Paskutinis šios ištraukos sakinys gal sukelia daug klausimų, tačiau taip pat gali mums paaiškinti, kodėl kartais negauname to, ko prašome. Jėzus, užuot gydęs visas minias, pasitraukė melstis. Ne dėl to, kad nenorėjo gydyti ar Jam pritrūko galios, ne. Paprasčiausia dėl to, kad Jo misija nebuvo tapti visų ligų daktaru ir atidaryti ligoninę, priimančią kiekvieną pasaulio ligonį. Jei Jis tik panorėtų, vien savo troškimu galėtų vienu momentu išgydyti visus pasaulio ligonius. Tačiau to nepadaro, nes kryžius, kurį nešiojame, yra mums išganingas. Jėzus pasitraukė, nes Jo misija – išgydyti mus nuo kitos ligos – nuodėmės ir padėti mums visiems susitikti su dangiškuoju Tėvu.

Taip, Jėzau, prašysiu Tave, kaip dažnai darau, sveikatos savo kūnui. Bet dar dažniau prašysiu išgydyti mano širdį, kad nuodėmei visada sakyčiau NE, kad sugebėčiau mylėti, ypač tuos, kurie mane nuskriaudė.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai