Apuolės piliakalnis. Skuodo r. savivaldybės nuotrauka

Architektūros žurnalas „Structum“

Pamatiniai dalykai – tapatumas, tautiškumas, pilietinis atsakingumas – prasideda nuo meilės savo kraštui, atsakomybės, rūpinimosi istoriniu palikimu. Kultūros paveldas formuoja mūsų tapatybę ir veikia kasdienį gyvenimą. Jis mus supa gamtoje, archeologinėse vietovėse. Paveldas – tai ne tik literatūra, menas ir įvairūs daiktai, bet ir amatai, maistas. Per tai mes suprantame, kas esame. Būtent taip – puoselėjant istorinį paveldą – Skuodo rajone formuojama tautinė savimonė. Skuodiškiai istorinėmis savo krašto vietomis, veikla ne tik rūpinasi patys, bet ir sudomina kitus.

„Tam, kas esame dabar, didžiulę reikšmę turi praeitis. Per ilgus metus formavosi tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių įpročiai, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra. Kai kas išnyko ir negrįžtamai pasiliko praeityje, o kažkas per kartų kartas išliko iki šių dienų. Atlikę kasinėjimo darbus galime daugiau sužinoti apie praeities įvykius, gyvenimą. Iš to, ką pavyksta surasti, sprendžiame, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip toli esame pažengę. Įvairūs radiniai, pasitvirtinantys istoriniai faktai, kultūros paveldas – turtas, bylojantis apie mūsų išskirtinumą, vertybinius pagrindus“, – teigė Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas, norintis Skuodo rajoną išsaugoti ateities kartoms.

Apuolės piliakalnio atgaivinimas

Skuodiškiai dažnai sako, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nes rajone yra seniausia Lietuvos gyvenvietė – Apuolė. Garbingą šios vietovės praeitį primena kronikos, kuriose rašoma, kad XIII a. piliakalnis priklausė kuršiams. Legendomis apipintas Apuolės piliakalnis tampa ypatingu traukos tašku ir šiandien. Viename garsiausių Lietuvoje ir žymiausiame etninėse kuršių žemėse piliakalnyje pradėti kasinėjimo darbai, vėliau bus atnaujinama piliakalnio aplinka. Ketinama išžvalgyti apie 5 tūkst. kv. m teritoriją. Jau pradėti vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai nudžiugino archajiškais radiniais – iškasti keli šurfai, vikingų laikotarpio žiedas, lipdytos keramikos šukės.

Planuojama Apuolės piliakalnio aikštelėje iškasti šulinį, pastatyti medinį aukurą. 1928, 1931–1932 m. Apuolės piliavietę tyrinėjo Lietuvos, Latvijos ir Švedijos archeologai, o rasti vertingi artefaktai – skandinaviško tipo strėlgaliai, kuršiški kovos kirviai, peiliai, kalavijai, ietigaliai, papuošalai, rūbų aksesuarai, namų apyvokos daiktai, keramika ir kt. – saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose.

„Skuodo muziejaus istorinėje salėje pristatoma archeologinė ekspozicija „Apuolė – kuršių žemių centras“. Archeologiniai radiniai – tai daiktiniai istorijos šaltiniai, iš jų sužinome, kaip gyveno šioje žemėje mūsų protėviai kuršiai, kokie buvo jų verslai, darbo įrankiai, ginklai, kovos būdai, laidojimo papročiai, tikėjimas. Džiaugiuosi, kad atliekami labai svarbūs archeologiniai kasinėjimai, norint daugiau sužinoti apie Kuršo laikotarpį. Archeologinę ekspoziciją būtų galima nuolat atnaujinti naujais radiniais, tačiau jie į Skuodo muziejų nepatenka, nes muziejus neturi archeologo etato“, – savo mintis atskleidė Skuodo muziejaus direktorė Aldona Ozolienė. Apuolės piliakalnio atgaivinimas labai svarbus ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies gyventojams, etninio paveldo gerbėjams.

Apuolės piliakalnis ir jo apylinkės šiandien puikiai žinomi. Šią turistus traukiančią vietovę populiarina ir patys Skuodo krašto žmonės. Čia jų iniciatyva Nacionalinis operos ir baleto teatras prieš kelerius metus atliko Vytauto Klovos operą „Pilėnai“. Piliakalnio apylinkėse organizuojamos Skuodo krašte populiaraus motobolo varžybos, jau keleri metai rengiamos gyvosios istorijos pamokos, gausu koncertų, festivalių.

IX a. kuršės moters kostiumo rekonstrukcija. Skuodo r. savivaldybės nuotrauka

Pasididžiavimą kelianti atkurtų drabužių idėja

Prasmingai pasirūpinti kultūriniu paveldu galima asmeniniu pavyzdžiu. Tai įrodė Daiva Budrienė, Skuodo r. savivaldybės vicemerė, autentiško IX a. kuršės moters kostiumo rekonstrukcijos autorė. Prieš 14 metų apsisprendusi užsiimti tuo, kas patinka, daug laiko moteris praleido domėdamasi istorija, kaupdama žinias apie kuršių genties gyvenimą ir Skuodo r. esantį Apuolės piliakalnį.

Įkvėpta šios veiklos, pradėjo galvoti apie kuršių drabužių rekonstrukciją. Mintys virto realybe – kuršių moters rūbai ir aksesuarai atkurti pagal IX a. Palangos kapinyno 142 kapo duomenis. Prie kostiumo atkūrimo prisidėjo net 11 autorių.

„Manau, kad mano veikla skatina domėtis praeitimi, nes tik patirtis ir istorijos įvykiai leidžia mums suprasti, kas buvo teisinga, o kas ne, ką norėtume pakartoti, o ko – ne, pasimokyti iš klaidų. Praeities įvykiai yra puikus pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai“, – apie savo veiklą atviravo D. Budrienė. 

Kuršių moterų kostiumai – kuo jie išskirtiniai?

Kuršių moterų drabužiai buvo išskirtinio grožio, labai iškilmingi, tiesiog perkrauti metalu. Kryžinius smeigtus nešiojo tik kuršių moterys. Jais susisegdavo apsiaustą ar skarą. Labai mėgtos apyrankės – jos buvo masyvios, kiek platėjančiais galais, sudėtingo dekoro. Visos šio tipo apyrankės yra ornamentuotos. Papuošalų medžiaga – žalvaris, sidabras, mėlynas stiklas.

Rekonstruoti drabužius – koks tai darbas?

Kostiumo atkūrimo darbai truko dvejus metus. Rekonstruoti drabužius nėra nei paprasta, nei lengva. Koks tai buvo kostiumas ir ką jis reiškė tų laikų moteriai – paaiškinti ir pateikti vieną tikslų atsakymą sunku. Rastus papuošalus ir daiktus galima atkurti beveik 100 proc. tikslumu. Organinė medžiaga – medis, oda, tekstilė – žemėje suyra, tad kalbėti apie konkretaus istorinio tarpsnio kostiumo siluetą praktiškai neįmanoma.

Rūpinimasis paveldu bet kokia forma: paminklais, tradicijomis, papročiais, kraštovaizdžiu ir pan., byloja apie norą išsaugoti protėvių palikimą. Žingsnis po žingsnio, nusistačius prioritetus ir įvertinus visas galimybes, krašto istoriją būtina atkurti ir išsaugoti. Būdamas atviras įvairioms bendradarbiavimo iniciatyvoms, Skuodo rajonas siekia atnaujinti Barstyšių akmens, Skuodo miesto parko, miesto paplūdimio, Mosėdžio miestelio teritorijas. Šiuolaikiškos aplinkos kūrimas mūsų rajone padeda atskleisti ir išsaugoti skuodiškosios tapatybės ištakas. Juk paveldas, gamtos turtai – Skuodo rajono išskirtinumas, kurį galima puikiai iš plėtoti ateities kartoms ir parodyti aplinkiniams.