Robertas Povilaitis. Asmeninio archyvo nutrauka

Vasario 18 d. bus skelbiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. „Tikrai ši byla per ilgai užsitęsė, buvo prarasta daug liudytojų, dalis mirė, kurie galėjo būti apklausti“, –sako ROBERTAS POVILAITIS, 1991 m. sausio 13 d. žuvusiojo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus.

Šioje byloje žinomas psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis yra pripažintas nukentėjusiuoju. 2018 m. spalio mėnesį vykusiame Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą jis apgailestavo, kad iki šiol jokie kaltinimai nebuvo pareikšti tuomečio SSSR vadovo ir vyriausiojo karinių pajėgų vado Michailo Gorbačiovo atžvilgiu.

Šią kone trisdešimt metų tebesitęsiančią bylą drąsiai būtų galima pavadinti amžiaus byla. Ar Jus tenkina tokia ilga jos nagrinėjimo trukmė?

Vertinant visą bylos nagrinėjimą, jai jau 28 metai. Buvo periodų, kai dalis bylos pasiekė teismą, nuteisiant M. Burokevičių ir jo bendrininkus, buvo laikotarpių, kai byla buvo ignoruota. Kodėl? Nežinau visų detalių. Apie 2011-uosius metus vykęs parlamentinis tyrimas nustatė, kad keletą metų nevyko jokie procesiniai veiksmai. Aišku, jei paskiri vieną prokurorą dirbti su tokio turinio byla, ar jis gali susitvarkyti? Po parlamentinio tyrimo išvadų paskelbimo buvo suformuota penkių prokurorų grupė, o po kelerių tyrimo metų byla su kaltinimais 64 asmenims atsidūrė teisme. 

Nuo 2016 m. teismas pradėjo posėdžius, kuriuos baigė šį rudenį. 2017-ais metais į teismą buvo perduota  kita ikiteisminio tyrimo dalis, kurioje kaltinimai buvo pareikšti dar dviejų įtariamųjų atžvilgiu. Ši byla nukeliavo į Vilniaus apygardos teismą, kuris sujungė šias dvi bylas ir kurį laiką nagrinėjo kartu.

Ką galite pasakyti apie tuos du kaltinamuosius: kodėl tyrimas jų atžvilgiu buvo vykdomas atskirai?

Tikslius atsakymus žino prokuratūra, aš galiu tik pasidalinti savo supratimu. Kaip suprantu, prokuratūra turėjo tikslinti įtariamųjų Vladimiro Kotlerovo ir Sergejaus Kostico duomenis, tad, kad nebūtų stabdoma visa byla, tyrimas jų atžvilgiu buvo vykdomas atskirai. Vladimiras Kotlerovas buvo sulaikytas Italijoje, į kurią nuskrido švęsti savo penkiasdešimtmetį. Italai jį sulaikė, skirdami namų areštą, o vėliau jis iš Italijos dingo. Beje, panašiai įvyko ir su V. Golovatovu, kurį sulaikė austrai, o Rusijai įsikišus jis buvo labai greitai paleistas.

Ikiteisminis tyrimas per ilgai užsitęsė, buvo prarasta daug liudytojų, dalis mirė, kurie galėjo būti apklausti. Po to, kai kreipėmės į prokuratūrą, prašydami tiesiogiai – ne tik per Rusijos  teisėsaugos institucijas – kreiptis į M. Gorbačiovą, ikiteisminio tyrimo teisėjas paaiškino, kad prokuratūra tą gali daryti, bet neprivalo.

Kodėl?

Šį klausimą reikia adresuoti Generalinei prokuratūrai. Galiu tik papasakoti, kokių veiksmų ėmiausi, padedamas advokato Alberto Butos. Mes darbavomės dviem kryptimis: kreipėmės į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo M. Gorbačiovo atžvilgiu pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 113.1 straipsnį: „Dėl aplaidaus vado pareigų vykdymo”. Generalinė prokuratūra atsisakė imtis tokių veiksmų, motyvuodama, kad neturi duomenų apie M. Gorbačiovo nusikalstamą veiką. Ji netenkino mūsų prašymo, tuomet mes apskundėme šį sprendimą apylinkės teismo teisėjui, kuris paliko galioti prokuratūros sprendimą. Tuomet šio teismo sprendimą apskundėme apygardos teismui, bet ir šis teismas paliko galioti prokuratūros sprendimą.

Michailas Gorbačiovas. ria.ru nuotrauka.

Prokuratūros mes prašėme M. Gorbačiovo atžvilgiu vykdyti tiriamuosius veiksmus, kviesti jį į apklausą, suteikti specialaus liudytojo statusą, bet tie prašymai nebuvo patenkinti. Jei yra bet koks įtarimas, kad žmogus dalyvavo nusikaltime, jo atžvilgu turėtų būti pradedamas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas. O jei toks tyrimas nepradedamas – reiškia, prokuratūra yra garantuota, kad jis niekaip nėra prisidėjęs prie nusikaltimo.

Kol kas su advokatu nesame sudėję rankų. Keista, kad prokurorai neturi pakankamai duomenų net ikiteisminio tyrimo vykdymui. Jeigu net darytume prielaidą, kad jis (M. Gorbačiovas – red. pastaba) kažko nežinojo, kad karinės pajėgos veikė jam nežinant, tai juk įvykiai prasidėjo gerokai anksčiau, prieš kelias dienas. Prasidėjo pastatų užiminėjimas, sausio 11 d. jau žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Jau tuomet buvo bandymų susisiekti su M. Gorbačiovu. Jei net ir padarytume sunkiai įsivaizduojamą prielaidą, kad kokio nors karinio veiksmo ji nežinojo, tai netrukus jau privalėjo būti apie tai informuotas ir turėjo imtis kokių nors stabdančių veiksmų. O jokių veiksmų, kuriais jis stabdytų vykdytą karinę agresiją , nežinome.

Esate kreipęsis į Nobelio premijų komitetą 2012 m. dėl Taikos premijos atėmimo iš M. Gorbačiovo. Koks buvo komiteto atsakymas?

Iškart atsakymo negavau, bet po kelių priminimų vis tik atsiliepė, paaiškindami, kad nėra tokios procedūros kaip premijos atšaukimas.

Nukentėjusiųjų šioje byloje daug, tačiau kodėl kol kas tik Jūs aktyviai dalyvaujate teismo procese? 

Nukentėjusiųjų labai daug – keli šimtai. Bet kiek jų gauna teisinę pagalbą, žino savo teises, kokius prašymus gali teikti? Nežinau, bet susidaro įspūdis, kad dauguma nukentėjusiųjų nežinojo, kokios jų teisės yra šiame teismo procese. Ir aš nebūčiau žinojęs tų dalykų, jei nebūčiau ieškojęs ir suradęs advokato, kuris man padeda, paaiškina visas procedūras apie tai, ko galiu prašyti teismo, prokuratūros.

Sausio 13-oji. Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Kalbant apie šią bylą, man atrodė, kad labai svarbu, jog nukentėjusiesiems būtų išaiškinta, kaip vyksta tas procesas, ką jie gali, ko negali. Turbūt prieš 28 metus vykusiose apklausose jiems buvo įvardytos jų teisės, paaiškinta, kaip jomis naudotis, bet po tiek laiko daug kas pasimiršta, ir, jei nesi teisininkas ir neturi, kas galėtų padėti, nelabai gali suprasti baudžiamojo proceso.

Tikėtina, kad dauguma nukentėjusiųjų žmonių net nežinojo, kad jie turi teisę teisme sakyti baigiamąją kalbą. Reikia žinoti, kaip veikia baudžiamasis procesas ir sekti jį. Man padėjo susigaudyti mano advokatas, kad štai jau laikas, kai galime kreiptis į teismą, sakyti baigiamąją kalbą. O kiti, tikėtina, kad to nežinojo. Esu labai dėkingas advokatui Albertui Butai, kuris jau penkerius metus be atlygio labai rūpestingai ir profesionaliai konsultuoja įvairiausiais su byla susijusiais klausimais, parengė ir išsiuntė daugybę raštų prokuratūrai ir teismams.

Ar dalyvausite vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kuriame bus paskelbtas  teismo nuosprendis?

Planuoju dalyvauti. Nuosprendis bus paskelbtas visiems 66 kaltinamiesiems. Jau baigiantis tiesmo procesui prokurorai siūlė bausmes, buvo suteiktos baigiamosios kalbos kaltinamiesiems. Du kaltinamieji dalyvauja teismo procese: Jurijus Melis, vienas vadovaujančiųjų kariškių, kuris buvo suimtas, kai atvyko iš Kaliningrado į Lietuvą prieš keletą metų, ir Genadijus Ivanovas, vienas vadovavusiųjų, užgrobiant Spaudos rūmus. Jis nėra sulaikytas, bet ateina į posėdžius.

1991 sausio 13 d.

Nuotraukos autorius Ričardas Grigas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Ar galime sakyti, jog šioje byloje padėtas taškas ir teisingumas bus įvykdytas?

Nors bylos nagrinėjimas vyko ir per ilgai, ir klaidų padaryta, bet vis tik didelė dalis bylos atsidūrė teisme, procesas jau baigiasi. Manau, kad tai labai svarbu. Koks bus tas nuosprendis, vertins teisėjai. Tai jų kompetencija, jie spręs. Tbilisyje ir Baku kariuomenė taip pat buvo panaudota civilių žmonių žudymui, tačiau ten teismo procesai nevyko ir jokio teisingumo nebuvo. Lietuva padarė labai svarbų darbą, tirdama sovietų nusikaltimus.

Kita vertus, šiame tyrime nebuvo ištirta vyriausiojo karinių pajėgų vado atsakomybė. Kaip gali nutikti, kai kariniuose veiksmuose buvo pasitelktos net trijų rūšių pajėgos –  reguliarioji kariuomenė, vidaus kariuomenė, specialiųjų pajėgų „Alfa” grupė? Ar čia nėra vyriausiojo vado atsakomybės? Prokuratūra sugebėjo surinkti daug informacijos apie žemesnio rango karininkų ir vadų kaltę, tačiau nesugebėjo rasti jokios M. Gorbačiovo kaltės. Ir tai yra tam tikra dėmė mūsų teisėsaugai. Tikiuosi, kad šis klausimas dar nėra visiškai užbaigtas.