Vestuvės Kanoje (detalė). Paolo Veronesi (1563 m.)

Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ 
    Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi prie savęs jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. 
    Niekas nesiuva lopo iš nesuvelto milo ant palaikio drabužio; kitaip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir pasidarytų dar didesnė skylė. Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“ 

Skaitiniai E1 (20)

Žyd 5, 1–10: Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo

Ps 110, 1. 2. 3. 4. P.: Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Kalėdų dvasia gyvename Dievo atėjimo džiaugsmu. Įstabus ir nepaprastas dalykas, kad Dievas gyvena su žmonėmis, o kartu ir nepaprastai logiškas, vienintelis įmanomas. Dievas sukūrė visatą ir visas suvokiančias būtybes kaip būties dovaną, kad pasidalintų savo buvimo džiaugsmu. Todėl yra būtina ir kitaip neįmanoma, kad Dievas ateitų pas žmogų, o žmogų kviestų ateiti pas save. Jis nori ateiti, pripildyti ir pašventinti žmogaus gyvenimą, tačiau nesiekia ir neskatina jo pakeisti kuo nors kitu.

Žmogaus gyvenimas yra jo prasmingas darbas ir bendravimas su kitais, atskleidžiant save ir pažįstant bei priimant kitą. Malda, adoracija, pasninkai ir kitos dvasinės pratybos yra žmogaus gyvenime, tačiau pats žmogaus gyvenimas susideda iš darbo ir bendravimo su kitais. Todėl, klausiant, ar yra Dievas žmogaus gyvenime, jo ieškome darbuose, šeimos santykiuose, prekyboje ir politikoje, kur yra žmogaus gyvenimas.

Kai ten Dievo pritrūksta, arba kad jo niekada nepritrūktų, tikintysis nuolat iš kasdienio gyvenimo pasitraukia maldai, pasninkui, adoracijai, meditacijai ir kitoms pratyboms. Būtent šiame kontekste galima suvokti Jono Krikštytojo mokinių ir Jėzaus dialogą apie tai, dėl ko ir kaip reikia pasninkauti.

Tą dieną mokiniai džiaugėsi Dievo artumu ir jiems nereikėjo niekur pasitraukti. Atėjus sunkioms dienoms, jie pasitrauks iš pasaulio triukšmo į maldą ir pasninką, kad prisipildę Dievo artumo jausmo, vėl jį galėtų liudyti sugrįžę į tą patį triukšmą.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai