Vieną šeštadienį Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro šeštadienį tai, kas draudžiama“.
    Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę; prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davėjos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams“.
    Ir pridūrė: „Šeštadienis padarytas žmogui, ne žmogus šeštadieniui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šeštadienio Viešpats“.

Skaitiniai E1 (22)

Žyd 6, 10–20: Viltis mums yra tarsi saugus ir tvirtas inkaras

Ps 111, 1–2. 4–5. 9. 10c. P.: Savo sandorą Viešpats atmena amžiais.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Svarbiausia šios dienos Evangelijos mintis yra Jėzaus žodžiai: „Šeštadienis padarytas žmogui, ne žmogus šeštadieniui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šeštadienio Viešpats“. Šeštadienis žydų religijoje užėmė ir užima centrinę vietą, kadangi jis reiškia „Viešpaties dieną“, tuo pasakant, kad žmogaus gyvenimas yra pašvęstas Dievui. „Pašvęsti gyvenimą Dievui“ turi labai plačią prasmę, kurios kai kuriuos svarbiausius aspektus nušviečia šiandien skaitoma laiško Žydams ištrauka.

Kalbama apie Dievo teisingumą, kuris pasireiškia tuo, kad jis atsimena žmogaus darbus, atliktus tikėjimo dvasia. Apie Dievo priesaiką, kuriai jis negali nebūti ištikimas. Dievas prisiekia pačiu savimi, tuo pareikšdamas, kad jo pažadas nėra vien pasakymas, bet per priesaiką savimi yra pačios Dievo būtybės dalis. Pasaulio ir mūsų galėtų ir nebūti, bet negali nebūti Dievo, todėl Dievo priesaika yra nepanaikinama ir neatšaukiama. Jos laidas yra Dievas, o objektas – Dievo veikimas. Dievo veikimas yra meilė, skleidžiama per kūrybą ir jos palaikymą.

Dievo meilė yra jo gyvenimas ir jo įsakymas mums, taip pat mūsų gyvenimo šaltinis, todėl palaimintas, kuris tuo tiki, jis gauna visą gyvenimo pilnatvę, priimdamas Viešpatį Dievą gyvenimu jo dvasia mūsų pasaulyje. Todėl visa, kas yra pasaulyje, atiduota žmogui, kad didintų vienybę su Dievu: visos maldos, sakramentai, apeigos, praktikos ir įstatymai. Todėl ir žydų šeštadienis, kaip ir krikščionių šventės, yra šventas ne tuo, kad kažko tą dieną nedarome, o tuo, kad save labiau Viešpačiui pašvenčiame.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai