Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Švietimo kokybės gerinimas, didesnis tautinių mažumų kultūros projektų finansavimas, bendrai Lietuvos ir Lenkijos istorijai reikšmingų veikėjų įamžinimas Vilniuje – tai tik keletas pažadų, kuriuos dalijo kandidatai į Vilniaus merus per debatus Lenkų diskusijų klube.

Debatuose dalyvavo aukščiausiai reitinguoti kandidatai, turintys daugiausia šansų laimėti rinkimus (abėcėlės tvarka): Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija), Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Remigijus Šimašius (Komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“) ir Artūras Zuokas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Kviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Edita Tamošiūnaitė neatvyko.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Visi esame vilniečiai, nepriklausomai nuo tautybės

„Tikriausiai nereikia pabrėžti, jog Vilniaus miesto mero rinkimai yra ypač svarbūs. Vilnius yra ne tik mūsų mylimiausias, gražiausias miestas, bet ir Lietuvos sostinė, mūsų valstybės vizitinė kortelė. Nuo to, kaip mums sekasi sugyventi, suderinti įvairius interesus – tarp jų ir įvairių tautybių, kultūrų bei konfesijų – priklauso mūsų valstybės įvaizdis pasaulyje“, – susitikimo pradžioje sakė naujoji klubo pirmininkė Alina Obolewicz.

Moderatorės Renatos Widtmann paprašyti, kandidatai pristatė pagrindinius savo siūlymus Vilniui.

Artūras Zuokas prisiminė, kaip tapęs meru Kalėdų eglės įžiebimo renginyje kreipėsi į susirinkusius: „Sveiki, lietuviai.“ Po renginio prie jo priėjęs žmogus paklausė, kodėl meras su juo nepasisveikino. Paaiškėjo, kad jis – Lietuvos lenkas. „Tada supratau, kad vilniečiai esame visi, nepriklausomai nuo tautybės ir nuo tol sakau: „mieli vilniečiai“, – paaiškino buvęs meras ir pridūrė, kad jam visada sekdavosi bendradarbiauti su tautinių bendrijų atstovais.

Vienas pagrindinių jo programos punktų šiuose rinkimuose yra nemokamas viešasis transportas. Dėl to ketinama apklausti net 100 tūkstančių vilniečių, ar toks transportas Vilniui yra reikalingas.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Prioritetai

Pristatydamas savo rinkimų programą, dabartinis Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas priminė susirinkusiems, kad socialdemokratai visada buvo „internacionalistai“. Anot jo, Socialdemokratų partijai yra svarbi socialinė apsauga ir socialinė atsakomybė.

„Miestas tiek sėkmingas, kiek jis atveria galimybių savo gyventojams. Mūsų prioritetas – švietimas. Mums nepatinka selekcija, kuri pasireiškia rengiant stojamuosius egzaminus į kai kurias mokyklas. Nepalaikome ir šimto eurų kompensacijų už privačius darželius. Manome, kad šiuos pinigus reikia skirti savivaldybės darželių statyboms. Mums nepatinka ir stipresniojo teisė teritorinio planavimo procese, nes matome skandalų, kai žmonės apie statybas šalia jų namų sužino tik pamatę atvažiavusius ekskavatorius“, – teigė G. Paluckas.

Pasisveikinęs lenkų kalba dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad visi vilniečiai – lenkai, rusai, lietuviai ar žydai – susiduria iš esmės su tais pačiais iššūkiais ir tomis pačiomis problemomis. „Mano rinkimų kampanijos prioritetai – švietimo kokybė, mokyklų atnaujinimas ir mokytojų motyvacija, kad nesikartotų tokios istorijos kaip Žiežmariuose. Taip pat tęsime pradėtus darbus, kad gyvenamieji rajonai taptų gražesni ir patogesni. Susisiekimas Vilniaus mieste turėtų tapti malonus, nesvarbu, ar kalbame apie dviračius, ar viešąjį transportą. Atskiras klausimas – stoties rajono plėtra, kuris turėtų tapti pietinio miesto centru“, – pabrėžė R. Šimašius.

Dabartinis meras įsitikinęs, kad tikras lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą.

Virginijaus Sinkevičiaus manymu, nereikia išskirti kurios nors vienos tautybės, tačiau verta prisiminti, kad Vilnius buvo stipriausias, kai Vytis vienijo skirtingas tautas ir kultūras. Valstiečių ir žaliųjų kandidatas teigė ketinąs sutelkti dėmesį į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena 90 proc. vilniečių, nes jiems skiriama per mažai dėmesio ir investicijų. Taip pat jis minėjo vaikų užimtumo ir bendruomeniškumo klausimą, susisiekimą. Anot jo, Vilniuje trūksta ne tik krepšinio ar futbolo aikščių, bet ir papildomos ledo arenos ar lengvosios atletikos maniežo.

Konservatoriui Dainiui Kreiviui Vilnius yra sostinė valstybės, nuo senų laikų užėmusios itin svarbią vietą regione. „Vilnius buvo patogus, geras, tolerantiškas miestas. Dar nuo Gedimino laikų tai buvo atviras miestas. Vilnius turi būti miestas, kuriame tiesiog gera gyventi. Todėl reikia, kad jis būtų patogus, sveikas ir išmanus. Patogus ir sveikas yra tas miestas, kurio visi rajonai yra svarbūs, kuriuose 15–20 minučių spinduliu yra gera mokykla, sporto objektai ir kt. Patogiam miestui reikia gero susisiekimo, ne tokio, koks jis dabar, kad kamščiuose turime praleisti septynias paras per metus. Tai miestas, kuriame sveikatos paslaugos suteikiamos greitai ir operatyviai“, – savo programos akcentus dėliojo D. Kreivys.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Tautinių mažumų švietimas – politikų įkaitas?

Kalbėdami apie savo siūlymus konkrečiai tautinėms mažumoms, kandidatai visų pirma akcentavo švietimą.

R. Šimašius teigė, kad tautinių mažumų švietimas daugelį metų buvo politikų įkaitas. Šių politikų tikslas buvo išlaikyti esamą padėtį, nepaisant nei turinio, nei kokybės. „Skaudžia tema mano kadencijos laikotarpiu buvo Joachimo Lelevelio mokyklos ateitis. Galiausiai mokykla buvo iškelta iš Antakalnio, nors tam ir ne visi pritarė. Bet manau, kad šią dilemą pavyko išspręsti, o Antakalnyje šiemet bus įkurta pradinė mokykla lenkų mokomąja kalba“, – sakė dabartinis meras.

Jis pabrėžė, kad įgyvendino visus pažadus, duotus tautinėms mažumoms prieš 2015 metų rinkimus. Netgi daugiau. „Pavyko apginti teismuose nelietuvių teisę į originalią asmenvardžių rašybą savivaldybės dokumentuose, savivaldybėje taip pat įvestas klientų aptarnavimas keturiomis kalbomis, tarp jų lenkų. Nors to ir nežadėjau, bet supratau, kad tą būtina padaryti. Kitoje kadencijoje didesnį dėmesį skirsiu mokymo kokybei – net jeigu lenkų ar mišriųjų šeimų vaikai eis į lietuviškas mokyklas, vaikai turi turėti galimybę mokytis lenkų kalbos“, – paaiškino dabartinis miesto meras.

Gintautas Paluckas pažymėjo, kad būtent socialdemokratų pastangomis pavyko suteikti trims tautinių mažumų mokykloms ilgųjų gimnazijų statusą. Kalbėdamas apie švietimo kokybę, jis pabrėžė ne tik lietuvių, bet ir gimtosios kalbos mokymo kokybės būtinybę lenkų mokyklose. „Tik geras gimtosios kalbos mokėjimas užtikrina tinkamą savo tautinės tapatybės išsaugojimą“, – teigė vicemeras. Jo manymu, Vilniuje turėtų atsirasti daugiau paminklų bei atminimo lentų, skirtų lenkų, rusų ir žydų iškiliems veikėjams, įsirašiusiems į miesto istoriją.

A. Zuoko manymu, ypatingą dėmesį būtina skirti tautinių mažumų kultūros projektams ir jų finansavimui. Jis teigė, kad Vilniaus miesto biudžete nėra numatytų lėšų tokiems projektams, su tuo nesutiko R. Šimašius, tikinęs, kad yra netgi organizuojamas atskiras konkursas tautinių mažumų projektams.

Buvęs meras taip pat minėjo, kad savivaldybė galėtų skirti tautinių mažumų kultūros kolektyvų vadovams metines stipendijas.

V. Sinkevičius kalbėjo apie švietimą ir pagarbą tautiniam paveldui. Tautinių mažumų svarba pasireiškia planuojant biudžetą, tačiau ir jis neradęs dabartinės savivaldybės biudžete punkto, kuris numato paramą tautinėms mažumoms.

D. Kreivys akcentavo švietimo svarbą ir pabrėžė, kad į šį klausimą reikia žiūrėti kompleksiškai. Jis sakė, kad Vilnius yra daugiakultūris miestas, kuriame per amžius gyveno lietuviai ir lenkai. „Manau, kad lietuviškose mokyklose galėtų atsirasti lenkų kalba kaip užsienio, kurią būtų galima rinktis pirmuoju pasirinkimu šalia anglų kalbos. Kartu kūrėme Abiejų Tautų Respubliką, todėl verta mokėti vieni kitų kalbas“, – mano D. Kreivys.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka