Stasys Eidrigevičius. Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune sausio 24-ąją atidaryta vieno iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų pasaulyje ir geriausio Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, kaip ši asmenybė dažnai tituluojama – Stasio Eidrigevičiaus – paroda „Hommage à Čiurlionis“ (verčiant pažodžiui iš prancūzų kalbos – „Pagarba Čiurlioniui“).

Kaune iki kovo pradžios (o balandžio pradžioje, žadama, ir Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose) veiksiančioje parodoje eksponuojami darbai, kuriuos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius vadina savo pokalbiu su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūryba. Anot menininko, taip jis pagerbiantis Lietuvos dailininką ir jį savitai įamžinantis.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka
Audriaus Kapčiaus nuotrauka
Audriaus Kapčiaus nuotrauka

„MKČ – tos trys raidės mane visada labai traukė. Mėgstu į paveikslą įvesti raidę, su ja daryti pokštus, kurti erdves. Aš toks savotiškas architektas. Mano mąstymas yra erdvinis ir vaizdinis“, – parodos pristatyme kalbėjo eskizų knygelės visose kelionėse iš rankų nepaleidžiantis menininkas. Joje, užsiminė S. Eidrigevičius – jau ir keli Jonui Mekui skirti piešiniai.

Beje, simboliška, kad M. K. Čiurlionis savo inicialais MKČ yra įsiamžinęs tik viename savo kūrinyje – trečiame Jūros sonatos paveiksle: laivelius ir inicialus MKČ čia pasiglemžia audros banga. Būtent žvelgiant į šį kūrinį tapytojui, grafikui, režisieriui S. Eidrigevičiui ir kilo mintis MKČ įprasminti savaip: piešiant M. K. Čiurlionio portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės. O pačios parodos idėja S. Eidrigevičiui gimė lankantis Druskininkuose, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus namelyje.

Nedidelė, bet švaikščia, žaisminga, ironiška S. Eidrigevičiaus interpretacija paroda „Hommage à Čiurlionis“ puikiai papildo muziejuje eksponuojamą M. K. Čiurlionio tapybos darbų kolekciją. Be S. Eidrigevičiaus tapybos darbų, piešinių, atvirukų, galima pasižiūrėti ir skaidrių filmą, parodos atsiradimo istoriją.

„Salė tokia pilna susirinko, kad man širdis iš džiaugsmo dainuoja. Ir nežinau, kada aš tiek žmonių mačiau. Visada būdavo pusiau tuščios salės arba pusiau pensininkų, bet šiandien atėjo tokia graži, marga publika – ir šviesiaplaukė, ir tamsiaplaukė“, – šmaikštavo kaip visada smagiai nusiteikęs Stasys.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka
Audriaus Kapčiaus nuotrauka
Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Tą vakarą S. Eidrigevičius prisiminė ir savo susitikimą su amžinybėn iškeliavusiu Jonu Meku, parodydamas prieš keletą metų Nacionaliniame Georges'o Pompidou meno ir kultūros centre tada vykusiame J. Meko filmų festivalio atidaryme nufilmuotas akimirkas su šviesaus atminimo kino kūrėju. 

„Priėjau prie jo, prisistačiau ir sakau: ar jūs mane pažįstate? Atsakė, kad pažįsta. Daugiau nieko jo neklausiau, ir jis nieko manęs neklausė. Aš jį tik filmavau, – prisiminimais pasidalijo dailininkas. – Jis filmavo tiek pasaulio žmonių, pagalvojau: imsiu jį ir nufilmuosiu. Ir šį filmuką kišenėje nešiojuosi jau kelerius metus. Kai žiniose išgirdau žinią apie J. Meko mirtį, nutariau pasidalinti tuo, ką nufilmavau.“ 

Mažai esame su juo susitikę, pridūrė S. Eidrigevičius.

Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka
Bernardinai.lt nuotrauka

M. K. Čiurlionis S. Eidrigevičių lydėjo nuo pat mokyklos. Dailininkus sieja naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. 

Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje.

Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip 100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Ne viena tautiečių karta yra užaugusi su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis.

Menininkas rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografiją, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki). S. Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai „Baltas briedis“ (1993) ir „Medinis žmogus“ (2007) yra rodyti Varšuvos teatre „Studio“.

Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. S. Eidrigevičius yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Pasaulinio garso menininko vardu Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC). 

Paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune veiks iki 2019 m. kovo 3 d.