Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. 
    O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?  Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko.  Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“. 
    Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kiek jie bepiktžodžiautų;  bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“. 

Skaitiniai E1 (32)

Žyd 9, 15. 24–28: Vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už nuodėmes, antrą kartą pasirodys jo laukiantiems

Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. 5–6. P.: Naują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus jis daro!


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Jėzaus veikla sukelia įvairių reakcijų. Garsas apie Jėzų greitai sklinda. Greitai auga ir būrys sekėjų. Žmonės, išgirdę Jėzaus balsą, galbūt pajutę Jo prisilietimą, matę kokį išgydymą, ima sekti Juo. Jeruzalėje tai sukelia Rašto aiškintojų susirūpinimą. Jie netgi atvyksta nuslopinti augančio žmonių susidomėjimo Jėzumi.

Ir koks gi jų argumentas mėginant atitraukti žmones? Jis demonus išvejąs su Belzebubo pagalba. Atrodytų, gal ir logiška, žinant, jog Belzebubas „visų demonų viršininkas“. Tačiau Jėzus atremia tokią logiką, kalbėdamas tiesiai šviesiai. Demonas juk negali išvaryti demono. Piktąsias jėgas gali išvaryti tik stipresnės jėgos. Meilės jėgos.

Ši Evangelijos ištrauka baigiasi neraminamai. Visi žmonijos nusikaltimai bus atleisti, tačiau nusikaltimai Šventajai Dvasiai, piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai nebus atleistas. Ką tai galėtų reikšti ir kaip tai galėtų būti susieta su ankstesnėmis Evangelijos eilutėmis apie demonų išvarymą? Galų gale ką tai galėtų byloti mums, šiandieniams krikščionims?

Pasitikėjimas. Pasitikint Dievu visi galiūnai bus nugalėti. Tačiau laikant Dievą tokiu pat galiūnu kaip ir daugelis arba net susiaurinant iki žmogiškųjų galimybių bei jų ribų, - štai nusikaltimas, neleidžiantis Dievui būti Dievu. Neleidžiantis viską kurti, aprėpti, apkabinti ir net nugalėti Meile.

Būkime apdairūs ir pasitikėkime vien Dievu, o ne tais, kurių vis atsiranda ir kurie sako, jog tas Jėzus yra tik lygiai toks pat kaip daugelis, kaip visi...

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai