Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui šie metai – išskirtiniai. Vasario 1, 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose su visu būriu ryškiausių klasikos pasaulio žvaigždžių savo įkūrėjo, meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas kolektyvas švęs jubiliejinį 30-ąjį gimtadienį. Ta proga praėjusius metus vainikavo išleista orkestro trisdešimtmečio knyga, kurioje garsiausi muzikos pasaulio atstovai dalijasi savo ryškiausiais prisiminimais apie orkestro trisdešimties metų kelią. 

„Visos mūsų šventės – tai nauji kūrybiniai išbandymai ir laimėjimai, – sakė maestro G. Rinkevičius. – Norėčiau, kad prisimintume: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras gimė kaip Jaunimo simfoninis orkestras tuo laiku, kai visa mūsų tauta besąlygiškai tikėjo tautiniu ir kultūriniu atgimimu. Nežinau kitų šviesesnių ir viltingesnių istorinių periodų – kokie mes tada buvome stiprūs, kaip optimistiškai ir šviesiai žvelgėme į ateitį – tai buvo juntama visur.“ 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Gintaras Rinkevičius). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Turbūt visi prisimena istoriją, kai pačioje savo karjeros pradžioje, po prestižinio tarptautinio Herberto von Karajano konkurso laimėjimo, G. Rinkevičius gavo pasiūlymą išvažiuoti į Latviją ir tapti vyriausiuoju dirigentu.

„Tuometinė valdžia labai greitai suvokė, kokį talentą mes galime prarasti – tokio lygio jaunosios kartos dirigentas buvo tik G. Rinkevičius. Todėl įvyko beprecedentis atvejis – konkrečiam žmogui buvo sukurtas orkestras“, – knygoje pasakoja berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Vytautas Miškinis.

Pirmaisiais savo gyvavimo metais orkestras itin daug gastroliavo. Vokietija, Prancūzija, Austrija, Graikija, Italija, Belgija, Olandija – tai tik keletas šalių, kuriose G. Rinkevičiaus vadovaujamas kolektyvas surengė savo pasirodymus.

V. Miškinis prisimena vieną įspūdingiausių Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir choro „Ąžuoliukas“ kelionių į Graikiją, kur buvo įrašinėjamas Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“: „Tuo metu Maskvoje kilo pučas, visos oro erdvės uždarytos – orkestras suspėjo išvažiuoti, o mūsų nebeišleidžia. Graikai siunčia karo lėktuvą. „Kurgi, – sakau, – jūs išprotėjot, juk erdvė uždaryta!“ Galiausiai „Ąžuoliukui“ atsiunčia privatų graikų milijonieriaus Aristotle Onassi „Boeing“ lėktuvą, kuris gavo specialią teisę kirsti oro erdvę pučo metu. Įrašo filmavimas vyko Meteorų kalnyne, šviečiant žvaigždėms ir mėnuliui – buvo net atvežti specialūs prožektoriai, kad apšviestų debesis. Kadangi įrašai vykdavo tik naktimis, dienomis vaikai pliuškendavosi baseine, o orkestras šalia ant viešbučio terasos repetuodavo. Įspūdžiai buvo neišdildomi.“

Jau po trejų metų nuo įkūrimo orkestrui buvo suteiktas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, bet klajoti po svetimas sales teko ištisą dešimtmetį – pirmasis orkestro koncertas Vilniaus kongresų rūmuose įvyko tik 1999 metais. Tačiau sudėtingos sąlygos nesumažino maestro G. Rinkevičiaus ir jo vadovaujamo orkestro ambicijų.

2003 m. prasidėjo naujas orkestro veiklos etapas. Vilniaus kongresų rūmuose įvyko pirmojo maestro G. Rinkevičiaus ir režisierės Dalios Ibelhauptaitės operos pastatymo premjera – scenos šviesą išvydo R. Leoncavallo „Pajacai“. Nuo tada prasidėjo 15 metų trunkantis, itin vaisingas šių dviejų ryškių ir talentingų kūrėjų bendradarbiavimas.

„Matyt, gyvenime sunkiausia prisipažinti meilėje: nesuvaidintai, nepagražintai ir nuoširdžiai, – prisipažino D. Ibelhauptaitė. – G. Rinkevičius yra mano kūrybinės sielos brolis, mano idealus kūrybinis partneris, nes tai dirigentas, kuris puikiai supranta dramą, siužeto vyksmą, personažus ir jų emocijas. Darbas su tokio mastelio ir erudicijos muziku yra didžiulė dovana. Mes iš dalies abu lemiame vienas kito viziją, ir manau, kad tai užkrečia ir solistus, ir žmones, dirbančius aplinkui. Tai yra retos dirigentui savybės, galbūt dėl to bendradarbiauti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Gintaru mėgsta visi solistai.“

Režisierė kalbėjo, kad be šios kūrybinės draugystės jos gyvenimas būtų visiškai kitoks.

„Manau, kad ir Lietuvos žmonių, Lietuvos klasikinės kultūros ir operos gyvenimas būtų absoliučiai kitoks. Mes kartu sugebėjome pakeisti operos veidą mūsų šalyje, padarėme ją neatsiejama šiuolaikine žmonių gyvenimo dalimi ir išsiauginome visiškai naują žiūrovų kartą. Dėl šios draugystės sukurta 15 visaverčių operos pastatymų visiškai nepritaikytoje tokiai veiklai scenoje ir išugdyta nauja operos solistų karta, savo aukščiausios klasės profesionalumu stebinanti pasaulį ir triumfuojanti iškiliausiuose Europos teatruose“, – džiaugiasi D. Ibelhauptaitė.

Be 15 operų pastatymų per tris savo veiklos dešimtmečius G. Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras pristatė Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Edwardo Elgaro „Gerontijaus sapną“, Arthuro Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro puotą“, visas Gustavo Mahlerio simfonijas, Richardo Strausso „Alpių simfoniją“, Olivier Messiaeno „Turangalilą“.

Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro operų atlikimai – Richardo Wagnerio „Parsifalis“, Giuseppe Verdi „Simonas Bokanegra“, Dmitrijaus Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimas“, Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“ ir kiti.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, pirmasis smuikas Zbignievas Levickis. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Kai prasidėjo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų era, labai bijojau, kad jaunimas visiškai nebeturės poreikio klasikinei muzikai – jos neklausys, nelankys koncertų, nesimokys groti klasikiniais muzikos instrumentais, – sakė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, pirmasis smuikas Zbignievas Levickis. – Bet taip neįvyko, ir aš sutinku muzikuojantį, gyvą jaunimą, daugybę gabių vaikų.

Jiems nėra svarbu tik technologijos ir komunikacijos – juk muzika yra susijusi su jausmais, emocijomis, netgi vaizdiniais. Sprendžiant iš mūsų orkestro veiklos, susidomėjimas klasikine muzika nesumažėjo. Tiesa, dabar dažniau norima, kad koncertas būtų tarsi šou – publika nori vaizdų, judesio, o juk klasikinė muzika kalba tik garsais. Kaip tik vaizdai ir trukdo ją iš tikrųjų išgirsti. Bet mūsų koncertuose matau labai daug įsijautusių į klasikinę muziką žmonių ir tikiu, kad klasikinės muzikos visada reikės. Mados ateina ir praeina, o giliausi dalykai išlieka.“ 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro jubiliejinio orkestro gimtadienio koncertai įvyks sausio 31 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, vasario 1, 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas – maestro Gintaras Rinkevičius. Orkestro jubiliejui skirtą knygą „LVSO30“ galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų kasoje.