Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Spaudos konferencija. Iš kairės: dirigentas Gintaras Rinkevičius, operos solistas Vladimiras Prudnikovas, pianistas Alexanderis Paley. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

Šiandien minime nepaprastai svarbų Lietuvos muzikos istorijai ir apskritai valstybės kultūrai įvykį: 1989-ųjų sausio 30-ąją, prieš 30 metų, atgimstančios Lietuvos valstybės aušroje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pasigirdo pirmieji tuomečio Jaunimo simfoninio orkestro (dabar – jubiliejų mininčio Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro), diriguojamo maestro Gintaro Rinkevičiaus, garsai. Prisimenantieji tą vakarą paliudytų, kad tai buvo išties ypatingas kultūros įvykis.

„Mūsų laisvės siekiai tuo laiku buvo neatskirti nuo kultūrinių siekių, nacionalinis ir kultūrinis atgimimas ėjo kartu. Manau, kad tai buvo pats laimingiausias ir daugiausia vilčių teikiantis laikotarpis. Mano nuomone, tai, kad dabar politika ir kultūra yra skirtingose barikadų pusėse, yra visiškai neteisinga“, – tą laikotarpį viename interviu prisiminė maestro G. Rinkevičius.

Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Operos solistė Irena Milkevičiūtė. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

G. Rinkevičius: „Visi muzikantai myli muziką. Bet jauni muzikantai ją myli ypatingai.“ 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro jubiliejui skirtoje spaudos konferencijoje orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prisiminė ir pirmąją Jaunimo simfoninio orkestro repeticiją.

„1988 metų lapkričio 14 dieną vyko konkursas, ir buvo atrinkti 45 muzikantai iš maždaug 150-ies. Ne toks ir mažas buvo konkursas. Bet didžiausią dalį jo vis tiek sudarė Muzikos akademijos III kurso studentai. Gruodžio 5-ąją vyko pirmoji repeticija. Ji buvo be galo jaudinanti, ir aš ją prisiminsiu visą savo gyvenimą: buvo kažkokio nervo, repeticija buvo truputį egzaltuota, nes tetruko 25 minutes. Mes net nesugrojome Beethoveno Penktosios simfonijos, bet aš mačiau tų žmonių veidus. Jie atėjo ne šiaip sau, – orkestro jubiliejaus išvakarėse kalbėjo G. Rinkevičius. – Žinote, visi muzikantai myli muziką. Bet jauni muzikantai ją myli ypatingai. Savo darbą mylėti, juo gyventi ir laikyti tai ne darbu, o tuo, be ko negali gyventi – taip buvo ir pirmojoje repeticijoje.“ 

G. Rinkevičius džiaugiasi, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras reikalingasLietuvos kultūrai: „Jeigu skaičiuotume, kad per metus į Kongresų rūmus ateina apie 100 tūkst. žmonių, tai 100 tūkst. padauginus iš trisdešimt išeitų trys milijonai.“

Pianistas Lukas Geniušas. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Iš kairės: LVSO vadovas Stasys Pancekauskas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, solistas Vladimiras Prudnikovas. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

I. Milkevičiūtė: šis kolektyvas – brangus kaip kūdikis

Prisiminimais apie susitikimą su maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamu kolektyvu prisiminė ir jo bendražygiai – tie, kurie dalyvavo šio orkestro pirmajame koncerte, ir tie, kurie prisijungė vėliau. 

Pasak orkestro vadovo Stasio Pancekausko, džiugu, kad 30 metų pavyko orkestrą išlaikyti ir vis kelti kokybės kartelę, kad jis nestokoja publikos ir yra jos mylimas: „Mano širdis pilna džiaugsmo, kad esu kartu su šiuo šauniu būriu. Mes su maestro buvome vos ne pirmieji, įsidarbinę šiame orkestre.“ 

Orkestro koncertmeisteris, pirmasis smuikas Zbignievas Levickis – iš tų, kurie šiame orkestre 30 metų. 

„Labai džiaugiuosi, kad orkestras gyvuoja ir tobulėja, nes atsimenu tuos sunkius laikus, kai buvome tik susibūrę ir repetuodavome. Tada buvome tokie entuziastai, – mintimis dalijosi Z. Levickis. – Noriu prisiminti mūsų salės atidarymą. Tai iš tikrųjų buvo didelis džiaugsmas, nes kurį laiką buvome be vietos, glaudėmės ten, kur įsileisdavo. Salė mus sustiprino.“ 

Operos scenos primadona, viena ryškiausių Lietuvos muzikos kultūros asmenybių Irena Milkevičiūtė, su maestro ant scenos irgi stovėjusi pirmajame orkestro koncerte, minėjo, kad jai šis kolektyvas – brangus kaip kūdikis: „Esu be galo dėkinga maestro. Didelė šventė yra trisdešimt metų. Esu nežmoniškai laiminga, kad galėjau kartu su šiuo orkestru žydėti.“ 

1989-ųjų sausio 30-ąją su Jaunimo simfoniniu orkestru Operos ir baleto teatre pasirodė ir legendinis solistas Vladimiras Prudnikovas. Jis teigė, kad tais sunkiais Lietuvai metais buvo didelis iššūkis atsirasti tokiam kolektyvui. Maestro G. Rinkevičius, kalbėjo V. Prudnikovas, tuomet įrodė, kad galima stiprų orkestrą suburti ir sunkiomis ekonominėmis bei politinėmis sąlygomis.

„Prisimenu pirmus vaikščiojimus po mūsų salę, kaip ji buvo ruošiama orkestro koncertui, – pasakojo V. Prudnikovas. – Gintaras prie kiekvienos kėdės, lentelės buvo savo pirštą pridėjęs. Ši salė buvo didžiulė dovana, atsirado palankesnės sąlygos, žmonės pamilo tą erdvę. O įamžinti rimti darbai televizijoje, radijuje, įrašuose liudija, kad orkestras labai reikalingas. Duok Dieve jam 100 metų. Trisdešimt – tai tik pradžia.“

Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Orkestro koncertmeisteris, pirmasis smuikas Zbignievas Levickis (kairėje). Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

A. Paley: „Ką galiu pasakyti apie šio orkestro veidą. Kai myli žmogų, negalvoji apie tai, už ką ji myli, tiesiog myli“ 

Operos solistui Edgarui Montvidui šis kolektyvas, kaip jis prisipažino, svarbi jo karjeros dalis. „Ir, tikiuosi, toks ir bus. Labai džiaugiuosi, kad turiu tokį orkestrą, kad galiu atvykęs į Lietuvą jam pasiūlyti idėjų, kūrinių, kuriuo pats norėčiau išbandyti. Ir maestro, būdamas labai lankstus menininkas, visuomet sutinka eksperimentuoti. Tai jaunam atlikėjui yra didelė prabanga“, – sakė operos solistas ir orkestrui palinkėjo jo vertos salės: „Kaip sportininkams reikalinga erdvė siekti rezultatų, taip ir mums, atlikėjams, orkestrui, muzikantams, reikalinga erdvė, kuri atitiktų mūsų visų prabą.“

Pianistas Alexanderis Paley, su orkestru susipažinęs prieš 20 metų, sakė: „Trisdešimt metų – tai svarbi data. Bet kur kas svarbiau, kad šie pakilimai greitai nesibaigia. Kad yra progresas, tas pats dirigentas.“ 

„Šiandien manęs paklausė, ką galiu pasakyti apie šio orkestro veidą. Kai myli žmogų, negalvoji apie tai, už ką ji myli, tiesiog myli. Todėl objektyviai kalbėti man sudėtinga, nes aš juos visus labai myliu. Linkiu, kad jiems viskas eitų crescendo“, – sakė garsus pianistas, kartu su orkestru pasirodysiantis jo gimtadienio koncertuose.

Operos dainininkas Vytautas Juozapaitis tvirtino savo profesionalaus dainininko kelią skaičiuojantis būtent nuo pasirodymo su šiuo orkestru, kuris įvyko 1989 metų pirmąjį gegužės sekmadienį per Motinos dienai skirtą koncertą. 

„Esu įsimylėjęs šį orkestrą ir iškart atbėgu, jeigu tik esu reikalingas, – prisipažino V. Juozapaitis. – Ateiti į sceną ir padainuoti su šiuo orkestru, su maestro G. Rinkevičiumi visada yra šventė, visada yra iššūkis. Ačiū Dievui, kad per 30 metų šis orkestras neišformuotas. Pati idėja, kad orkestrai turi būti kuriami, o ne griaunami, yra pagrindinė valstybės kultūros sampratos linija.“ 

Pasak operos solisto, misija, kurią išsikėlė orkestras – simfoninę ir kitokią muziką plėsti į visus įmanomus visuomenės ratus, pritraukti populiariosios muzikos atlikėjus – unikali. Ir pats orkestras, V. Juozapaičio teigimu – unikalus, nes geba atlikti sudėtingiausius šiuolaikinės muzikos ir klasikos opusus, bet lygiai taip pat puikiai grojantis ir roką. 

„Man šis orkestras visada bus jaunas. Ir tai, kad jis pritraukia vis daugiau jaunimo, rodo, kad yra labai svarbi mūsų kultūrinio gyvenimo dalis. Linkiu, kad tie trisdešimt metų orkestrui būtų ta akimirka, kuri pradėtų naują etapą 300 metų link“, – sakė V. Juozapaitis. 

Pianistas Lukas Geniušas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – nuo 15 metų.

„Aš tai pavadinčiau taip – mano kūrybinis ir artistinis asmeninis statinys, kurio didelė formavimosi dalis buvo paveikta šio orkestro. Išmokau groti kaip solistas būdamas su šiuo orkestru Kongresų rūmuose. Ir, aišku, tokie dalykai kaip penki Beethoveno koncertai, sugroti per du vakarus, buvo didelė galimybė. Tokių dauguma mano amžiaus solistų neturi. Visada būsiu už tai dėkingas“, – kalbėjo L. Geniušas, kuris su orkestru balandžio 17, 18 dienomis atliks Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą. 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo 30-ąjį jubiliejų švęs orkestro gimtadienio koncertuose sausio 31 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, vasario 1, 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose.