Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Seime svarstant naują, „valstiečių“ pasiūlytą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją, liberalė Aušrinė Armonaitė įstatymo projektui pateikė penkiolika pataisų. Viena iš jų siūloma Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus LRT taryboje pakeisti į Medijų tarybos deleguotus atstovus.

„Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams. Tuo metu iš Medijų tarybos deleguotų narių tikėtumėmės platesnio požiūrių atstovavimo“, – kalbėjo liberalė A. Armonaitė.

Tokiam pasiūlymui nepritarimą išreiškė konservatoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. Anot Seimo narių, tai ribotų tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurintų skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeistų tikinčiųjų teises.

Pasak A. Ažubalio, A. Armonaitės argumentacija rodo nesugebėjimą įvertinti Bažnyčios, kaip organizacijos, vaidmens visuomenėje. „Tai, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, nesuteikia teisės politikams iš viešojo gyvenimo stumti didžiausią tikinčiųjų bendruomenę atstovaujančią organizaciją – apie 70 proc. Lietuvos gyventojų laiko save katalikais. Dar daugiau, Bažnyčios ir politikos skirtis negali būti brėžiama pasitelkiant laicizmą. Toks požiūris neskatina dialogo ir siaurina tam tikrų didelių visuomenės grupių galimybes dalyvauti ir atstovauti savo interesus viešajame gyvenime“, – teigė parlamentaras.

Seimo narį L. Kasčiūną taip pat stebina politikės noras siaurinti nuomonių įvairovę LRT taryboje. „LRT taryboje dažnai sprendžiami klausimai, susiję su moraliniais ir vertybiniais daugumos piliečių įsitikinimais. Bažnyčia turi teisę ir netgi pareigą kalbėti ir atstovauti savo bendruomenės nuostatoms viešojoje erdvėje. Tai kyla iš jos moralinio įsipareigojimo ir vaidmens prieš savo narius ir visuomenę. Lietuvoje Katalikų Bažnyčia visada gynė laisvą žodį ir net sunkiausiais sovietinės okupacijos laikais buvo jo židiniu visuomenėje. Tad kviečiame religijos, ir šiuo atveju – politikos atstovus siekti dialogo, o ne atsiriboti vieniems nuo kitų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Parengta pagal Seimo narių informaciją