V. Landsbergis savo kabinete, nuosavame name Kaune, K. Donelaičio gatvėje (pastatytas 1932 m.). 1940 m. LLMA nuotrauka

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią dokumentų ir fotografijų parodą, skirtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai apžvelgti.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) – žymiausias ir produktyviausias XX a. Lietuvos architektas, kurio gyvenimas ir kūryba atspindi ištisą modernizmo epochą. Architektas. Urbanistas. Kritikas. Teoretikas. Dėstytojas. Paveldosaugininkas. Visuomenės veikėjas. Jo tapatybė kito ir prisitaikydavo prie nuolat kintančių istorinių aplinkybių. Jis aktyviai dalyvavo tarpukario Kauno ir Lietuvos miestelių modernizavime, vadovavo 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymui sovietų ir nacių okupacijų metais, kūrė pokario išeivijos architektūrines vizijas Vokietijoje ir Australijoje, o 1959 m. sugrįžęs į sovietinę Lietuvą įsitraukė į architektūrinį gyvenimą iki pat Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais.

V. Landsbergis-Žemkalnis Australijoje. 1957 m. LLMA nuotrauka

1966 metais Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Lietuvos literatūros ir meno archyvui perdavė savo asmeninį darbų fondą. Tai vienintelis toks išsamus architekto fondas, prieinamas tyrėjams (fondas nr. 81). Architekto archyvas atveria epochą per brėžinius, eskizus, nuotraukas, laiškus, raštus, raštelius ir dokumentus, liudijančius estetinių kriterijų kaitą, profesijos iššūkius ir laikysenas istorinių lūžių akivaizdoje.

Architekto archyvas buvo eksponuojamas nuo 2018.09.07 iki 2018.11.11 Kauno „Pienocentro“ rūmuose – simboliniame tarpukario moderniosios architektūros pastate, kurį 1931 m. suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis talkinant Karoliui Reisonui. Specialiai parodai buvo atkurta autentiška III aukšto planinė struktūra – buvusi „Pienocentro“ valdybos posėdžių salė, pasitarimų kambarys, pirmininko, technikos direktoriaus ir buhalterijos kabinetai.

Pavartyti architekto archyvą galite čia.

Projekto komanda: kuratorė Marija Drėmaitė, architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, dizaineris Tadas Karpavičius, vadovė Vaida Jonušytė, svetainę programavo Arnas Žiedavičius.

Pienocentro rūmai Laisvės alėjoje. Apie 1933 m. LLMA nuotrauka
Fiziško auklėjimo rūmai Kaune. 1938 m. LLMA nuotrauka
Kauno apskrities savivaldybės rūmai Kaune. 1933 m. LLMA nuotrauka
Vatikano nuncijaus rezidencija (pagal paskirtį nenaudota, name 1932 m. įrengta vaikų ligoninė). 1931 m. LLMA nuotrauka
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas. 1928 m. LLMA nuotrauka
Ministro Vytauto Petrulio gyvenamasis namas Julijanavoje. 1926 m. LLMA nuotrauka