Unsplash.com nuotrauka

Gera būtų gebėti atrasti grožį, prasmę ir laimę – viską iš karto.

Gali būti, kad tam yra priemonių. Viena iš jų — estetika, neatsiejama nuo simbolių. Simbolis yra tai, kas turi reikšmę vieniems individams, bet neturi jos kitiems. Estetiškas grožėjimasis nebūtų įmanomas be gebėjimo susieti atskiras reikšmes. Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė visai žmonijai, tačiau Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė ir vaikystė Nemunaičio miestelyje užaugusiam žmogui. Krepšinio fanai vienas kitą laiko draugais ne todėl, jog turi panašių žinių apie klubo ar rinktinės žaidėjų pavardes ir statistiką, bet todėl, kad visa ta statistika sukuria kažkokią subjektyvią (simbolinę) istoriją — tarp sportininkų ir sportu besidominčiųjų atsiranda emocinis ryšys.

Estetika ir praktinis mokslas

Prieš ieškant gilių dvasinių išvedžiojimų, verta žvilgtelėti į šį tą apčiuopiamesnio — biologiją. Kokia yra biologijos nulemta arba biologiškai gaunama nauda žmogui, ieškančiam grožio? Patricia A. Dunavold 1997 metais išanalizavo žurnalisto Danielio Golemano ir psichologo Charleso Richardo Snyderio atradimus. Pastarasis atliko smulkų tyrimą su savo studentais. Paaiškėjo, jog šių viltis gerai mokytis universitete ne tik sutampa su geresniais akademiniais rezultatais, bet ir yra svarbesnis rodiklis negu vidurinės mokyklos baigimo rezultatai.

Pastebėję grožį mes išgyvename nuostabą. Ši būsena apima ir stebėjimosi jausmą, o pastarasis savo ruožtu skatina nervinio mediatoriaus dopamino išsiskyrimą (Ashby, Isen ir Turken, „Psychological Review“, 1999). Dopaminas leidžia tinkamai veikti mūsų organizmo nervinei sistemai. Daugiausia 1983—1985 metais atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad teigiamai nusiteikę (pavyzdžiui, paveikti netikėtos — kad ir smulkios — dovanos) žmonės yra kūrybiškesni, geba sėkmingiau susieti atskirus žodžius. Jie taip pat sklandžiau dėsto sakinius, geba pateikti išradingesnių pavyzdžių, pastebi skirtumus tarp objektų bei lengviau suranda problemos sprendimo būdų, patenkinančių abiejų konfliktuojančių pusių interesus. Tai parodo, jog laimingesni žmonės yra darbingesni, arba, kalbant racionalistiniais terminais, „produktyvesni“.

 Estetinis nusiteikimas

„Kodėl šitos aukštos materijos turėtų rūpėti man, jeigu esu Jonas Jonaitis, o ne Enrique Iglesias ar Immanuelis Kantas, užsidirbu mūrydamas sienas, o laisvalaikį leidžiu žaisdamas „karasinką“? Todėl, kad ir kantus, ir jonaičius biologiniai polinkiai veikia vienodai. Ir vis dėlto dar svarbiau yra šis tas anapus biologijos: abiem reikia draugų, abu turi tik jiems brangių asmeniškumų ir abu išgyvena skausmą, kančią bei liūdesį. Estetika kantams ir jonaičiams atveria duris įtvirtinti asmeninį ryšį su kitu asmeniu, klausti savęs: „kas man yra svarbiausia asmeniškai?“ ir per sunkumus pasiekti šį tą gražaus. Verta nepasiduoti apgaulingam pirmajam įspūdžiui — estetika nėra banalus optimizmas. Ji nevengia minčių apie nesėkmę, laukdama sėkmės, kaip tai daro optimizmas. Priešingai, ji išryškina nesėkmę, kad dar aiškiau regėtume sėkmę, kaip „Ortodoksijoje“ rašė Gilbertas Keithas Chestertonas: „(...) mums nereikia mišinio ar kompromiso, mums reikia abiejų dalykų, išreikštų visu stiprumu, reikia, kad kunkuliuotų ir meilė, ir įtūžis.“

Pyragas yra iškeptas su visais savo ingredientais, įskaitant riešutus, aguonas ir razinas, kurie ne visiems gali patikti. Tačiau dažnai net nemėgstantieji minėtų produktų gali jų neišrankioti ir mėgautis pyragu, o ilgainiui išlavinti savo skonį taip, kad riešutus saujomis valgys. Tą patį daro ir estetika, atverianti duris grožėtis kietais, neskaniais ar tarp dantų įstringančiais gyvenimo ingredientais — juk be nors vieno iš jų jau turėtume kitą patiekalą.

Visur ieškant grožio tikimybė atrasti prasmės ir laimės „nesvietiškai“ išauga. Maža to, nors žodis „estetika“ iš pirmo žvilgsnio skamba taip pat snobiškai kaip „kategorinis imperatyvas“ arba „juodieji ikrai“, jis paprasčiausiai reiškia, kad ieškantieji grožio jį ir ras: dopamino savo kūne forma, rezultatyviau atliktais darbais arba nuostabos išgyvenimu.