Pixabay nuotrauka

Atsparumas vaistams: kaip jo išvengti?

Vis dažniau galima išgirsti, kad seniau padėdavę pasveikti vaistai jau nebe tokie veiksmingi ar nesukelia pageidaujamo poveikio. Dėl šio reiškinio dažnai kalti ne medikamentai, bet netinkamas jų vartojimas: gydymo kurso trukmės nesilaikymas, piktnaudžiavimas ar netinkamas vaistų pasirinkimas.

Mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai, virusai ir parazitai), veikiami vaistų nuo grybelio, maliarijos, kirmėlių ar antibiotikų, įgyja „imunitetą“ ir perduoda jį kitoms mikroorganizmų kartoms. Taip pradeda formuotis naujos, atsparios vaistams, mikroorganizmų formos. Tai, kad ligos sukėlėjai tampa atsparūs vaistams, yra natūralus procesas, tačiau jį itin pagreitina netinkamas ir perteklinis vaistų vartojimas. Išsivysčius mikroorganizmų atsparumui vaistams, sudėtingesnis tampa net ir paprasčiausios ligos gydymas, didėja komplikacijų ir net mirties rizika. Išvengti šių pasekmių nėra sunku. Tačiau ar žinote kaip?

Ar tikrai simptomų numalšinimas = pasveikimas?

Dažnas sergantis žmogus, vos tik pasijutęs geriau, atsisako vaistų ir mano, kad taip apsaugos save nuo pašalinio jų poveikio, tačiau viskas yra ne visai taip. Pradėję vartoti antibiotikus, pacientai numalšina nemalonius simptomus, nes antibiotikai greičiausiai sunaikina silpnesnes bakterijas, tačiau dalis atsparesniųjų išlieka. Nutraukus antibiotikų vartojimą anksčiau, nei nurodė gydytojas, yra sukuriamos sąlygos sugrįžti kankinusiems simptomams. Tokiu atveju komplikacijų rizika yra dar didesnė, o norint išgydyti ligą tais pačiais vaistais bandymai būna nesėkmingi dėl išsivysčiusio mikroorganizmų atsparumo. Vartodami antibiotikus ar kitus vaistus nepamirškite pasitarti su gydytoju ir klausyti jo nurodyto vartojimo termino, nes, net jei ligos simptomai išnyko, tai dar nereiškia, kad kova su ligos sukėlėjais jau laimėta.

Šiuo metų laiku peršalimas ir gripas yra dažniausiai pasitaikančios ligos, tačiau ne kiekvienas žino, kad simptomus lengvinti galima laikantis ramybės režimo, stiprinant imunitetą ir vartojant paprastesnius, nereceptinius vaistus, laikantis vaistininko duotų nurodymų.

Antibiotikai nepadeda gydyti virusinių infekcijų, jie skirti kovoti su bakterijų sukeltomis ligomis. Vartojant juos bet kokioms ligoms gydyti, vystosi bakterijų atsparumas antibiotikams, todėl mažėja šių vaistų veiksmingumas. Svarbiausia – neskubėti numalšinti varginančių simptomų, o gydyti ligą nuosekliai, klausyti gydytojo nurodymų ir vengti nereikalingo vaistų vartojimo.

Pixabay nuotrauka

Teisinga ligos diagnozė – sudėtingiau, nei atrodo

Vis dažniau gydytojams tenka susidurti su sau diagnozę nusistatančiais pacientais. Nors gali pasirodyti, jog tai palengvina gydytojo darbą, tačiau taip yra tikrai ne visada. Savigyda užsiimantys pacientai neretai blogai identifikuoja sau ligą, o tai reiškia, kad gydosi netinkamais vaistais ir taip didina mikroorganizmų atsparumo vaistams išsivystymo riziką.

Svarbu nepasitikėti ir kritiškai vertinti interneto naršyklėje ar kitur rastą informaciją, todėl konsultuotis su gydytoju ar vaistininku yra būtina. Tik kvalifikuoti specialistai gali patarti, kokius vaistus ir kada vartoti, taip pat perspėti ir dėl vaistų suderinamumo ir šalutinio poveikio. Žinoma, galima gydytojui išsakyti savo spėjimą, tačiau nereikėtų aklai tikėti tuo, ką sau diagnozavote, kol to nepatvirtino kvalifikuotas specialistas, nes, bandydami atspėti ligą, galite sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Pixabay nuotrauka

Prevencijos priemonės, saugančios sveikatą

Norint išvengti atsparumo vaistams, reikia nepamiršti ir prevencijos priemonių, tokių kaip rankų plovimas, skiepai ar dezinfekcinės medžiagos, nes būtent tai padeda apsisaugoti nuo įvairiausių ligų ir dažno antibiotikų vartojimo.

Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra skiepai, kurie padeda kovoti su infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip difterija, raudonukė, tymai, poliomielitas, stabligė ir dar daug kitų. Pasiskiepijus išsivysto imunitetas prieš ligos sukėlėją ir yra mažesnė tikimybė susirgti arba sergama lengvesne ligos forma.

Skiepai stimuliuoja imuninę sistemą tiek, kad būtų įsiminti ligos sukėlėjai, bet nebūtų sukelta pati liga, tad, patekus jau tikram, nesusilpnintam ligos sukėlėjui, imuninė sistema greitai reaguoja į svetimkūnį ir padeda organizmui greičiau nuo jo apsiginti.

Turbūt geriausiai visiems žinomi yra skiepai nuo gripo, kurie, kaip ir visi skiepai, bus veiksmingi tik tuomet, jei bus suleisti reikiamu laiku ir pagal gydytojo nurodytą kursą. Skiepai saugo nuo susirgimo gripu, tačiau jeigu vis tiek susergama, tai lengvesne ligos forma, dažniausiai išvengiant komplikacijų. 2017 metais atlikti tyrimai parodė, kad skiepai nuo gripo pastebimai sumažino mirštamumą (pasiskiepijusiems suaugusiems tikimybė mirti nuo gripo sumažėja net 52–79 %). Pasiskiepijus apsaugote ne tik save, bet ir sumažinate tikimybę užkrėsti aplinkinius: kūdikius, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, sergančius įvairiomis lėtinėmis ligomis ir kitus.

Kasdieniai higienos įpročiai padeda išvengti ligų, tad rekomenduojama bent keletą kartų per dieną plauti rankas ar naudoti dezinfekcines priemones, nes jos padeda sunaikinti blogąsias bakterijas, sumažina tikimybę susirgti ar užkrėsti aplinkinius. Prevencinės priemonės apsaugo nuo įvairiausių ligų, stiprina imunitetą, sumažina suvartojamų vaistų kiekį bei lėtina antimikrobinio atsparumo vystymąsi.