Pixabay nuotrauka

Konstitucinis Teismas 2019 metų sausio 11 dieną paskelbė, kad nors pagal Konstituciją homoseksualūs asmenys mūsų šalyje susituokti negali, tačiau Lietuva privalo pripažinti kitoje valstybėje sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas. Tai buvo paskelbta po to, kai Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja bylą, kurioje baltarusis, su Lietuvos piliečiu Danijoje sudarę santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje.

Konstitucinis Teismas savo nutarimu įtvirtino, jog nuo šiol Lietuva turės pripažinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Po šio sprendimo daug diskusijų kilo dėl Konstitucinio Teismo pareikštos pozicijos, jog Konstitucijoje šeima yra lyčiai neutrali sąvoka: „Kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.“

Tokį Konstitucinio Teismo sprendimą sukritikavo Lietuvos Vyskupų Konferencija. „Teismas teigia, kad santuoka priklauso nuo lyties, o šeima nepriklauso nuo lyties. Tokiu būdu Teismo nutarimas atitolina šias – mūsų vertinimu, iš esmės susijusias sąvokas – vieną nuo kitos“, – buvo rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos BNS pateiktame komentare.

Anot konstitucinės teisės eksperto dr. PETRO RAGAUSKO, Konstitucinis Teismas praktiškai neturėjo pasirinkimo pasielgti kitaip, o jo pasirinkta pozicija nuosekliai dera su tuo, kaip šeimos sąvoką Konstitucinis Teismas aiškino iki šiol.

 Ar jums buvo netikėtas toks Konstitucinio Teismo nutarimas? Ar tai buvo tiesiog kasdieniškas, darbinis sprendimas?

Iš tikrųjų nebuvo nieko netikėto. Kadaise, gal kokiais 2003 metais, vyko konferencija dėl Lietuvos stojimo į ES, jau tada prognozavau, kad anksčiau ar vėliau Lietuvai teks bent jau netiesiogiai pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas arba bent jau tos pačios lyties asmenų sukurtas šeimas ir tai siejau būtent su laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungoje. Matome, kad tai ir įvyko.

Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas gerokai plačiau pažvelgė, jis rėmėsi ne tik ES teise, kuri šiuo atveju yra pirminė, jis sprendimą grindė ir tuo, kad mūsų Konstitucija sukuria mums įpareigojimų, aktas dėl narystės ES irgi sukuria įpareigojimų, be kita ko, ir įpareigojimą aiškinti mūsų visą nacionalinę teisę, taip pat ir Konstituciją, atsižvelgiant į ES bendruosius teisinius principus. Be to, Konstitucinis Teismas aptaria ir Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų taikymą žmogaus teisių praktikoje. Visame šiame kontekste, žinant šio klausimo raidos tendencijas Europoje, nekilo jokių abejonių dėl to, koks bus Konstitucinio Teismo nutarimas.

Dr. Petras Ragauskas. VU TSPMI nuotrauka

Manytumėte, kad sprendimas visiškai nuosekliai dera su pozicijomis dėl šeimos sąvokos aiškinimo, kurių iki šiol laikėsi Konstitucinis Teismas?

Taip, su tuo, ką Konstitucinis Teismas teigė iki tol, nors iki šiol savo nutarimuose šios temos beveik neminėjo. Tarp kitko, šitame nutarime jis netgi daugiau pasakė konservatyvios pozicijos šalininkams malonių dalykų, negu iki tol buvo padaręs, nes ne visai vienareikšmis, kiek dviprasmiškas yra Konstitucijos straipsnis, teigiantis, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu – gramatiškai žiūrint, ten dar įmanoma ir kitaip išsukti, bet dabar jau gana tvirtai galima sakyti, kad Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog santuoka pagal Konstituciją sudaroma tik tarp vyro ir moters.

Dėl šeimos koncepcijos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad šeima yra labai plati sąvoka. Tai nebuvo paties Konstitucinio Teismo sugalvotas aiškinimas, jis stipriai rėmėsi Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tai, kad šeimos santykių pobūdį lemia emociniai ryšiai, o ne kokie nors formalūs dalykai, ne tam tikros procedūros, ne tam tikrų dokumentų gavimas, yra Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, ir mūsų Teismas, vertindamas šeimos politikos koncepciją, labai aiškiai palaikė tokią interpretacinę logiką.

Taigi, dėl šeimos santykių abejonių nekilo, nors, aišku, galima retrospektyviai žiūrint sakyti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas šeimos sąvoką vertino specifiniame kontekste, garantijos, apie kurias kalbama konvencijoje, yra specifinės, dėl to emocinis ryšys buvo labai svarbus, būtent kalbant, pavyzdžiui, apie dalyvavimą baudžiamajame procese, kur asmenims yra suteikiamos šeimos narių nekaltinimo garantijos.

Tai yra platesnis kontekstas, bet, žinoma, mes ar net susivienijusios kelios valstybės tikrai nepakeisime Europos Žmogaus Teisių Teismo jursiprudencijos. Kadangi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, be kita ko, yra ir Europos Sąjungos teisės dalis, yra dvigubai didesnis spaudimas mūsų teisinės sistemos nepadaryti nesuderinamos ir prieštaringos, tokios, kuri iš principo konfliktuotų su Europos Sąjungos teise ir lygiai taip pat su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Konstitucinis Teismas paprasčiausiai nelabai turėjo galimybių priimti kitokį nutarimą.

Dainius Žalimas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, vienoje laidoje yra pasakęs, jog bet kuris profesionalus teisininkas būtų šį klausimą išaiškinęs taip pat. Ar tai tiesa, jūsų nuomone?

Iš tikrųjų teisė aiškinimo požiūriu yra lankstus dalykas, ir labai daug kas priklauso nuo asmeninių vertybių – dėl to abejonių nekyla. Šiuo atžvilgiu vien su profesionalumu sieti aiškinimo rezultatą – nežinau, ar verta. Bet žvelgiant truputį plačiau – apie prognozę kaip kitokį ar priešingą sprendimą įvertintų Europos teismai – Europos Sąjungos Teisingumo teismas arba Europos Žmogaus Teisių Teismas – abejonių nekyla, kiekvienas profesionalus teisininkas supranta, kad kitoks sprendimas reikštų tikrai rimtą konfliktą su Europos teise.

Be abejo, mūsų Konstitucinis Teismas to nenori, tad tyliai, o kartais ir gana garsiai  deklaruojama abipusiai palankaus aiškinimo doktrina, kai aukštieji Europos teismai, interpretuodami tam tikrus teisės aktus, už kuriuos yra atsakingi, stengiasi atsižvelgti į valstybių narių konstitucinius ypatumus, o nacionaliniai aukščiausi ir konstituciniai teismai irgi stengiasi nesumenkinti Europos teismų jurisprudencijos ir nesukelti konflikto. Tas taikos paieškos momentas irgi yra gana ryškus. Tikėtis, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas būtų pradėjęs konfliktuoti, yra nepagrįsta, ypač turint omenyje, kad mes iki šiol turime nebaigtą konfliktą su Europos Žmogaus Teisių Teismu dėl Pakso bylos sprendimo, kurio mes neįvykdėme.