Scena iš rež. Povilo Gaidžio spektaklio „Paradas“. Algirdo Kubaičio nuotrauka
Režisierius Povilas Gaidys. Algirdo Kubaičio nuotrauka

Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje vasario 5 d. įvyko spaudos konferencija, skirta artėjančiai premjerai: tai teatro maestro, režisieriaus Povilo Gaidžio (g. 1937) spektaklis „Paradas“ pagal to paties pavadinimo rusų dramaturgo Aleksandro Galino pjesę (g. 1947). Autorius, pradėjęs karjerą kaip aktorius, ėmėsi režisūros, kaip dramaturgas Rusijoje išgarsėjo devintojo dešimtmečio pradžioje (dauguma pjesių pastatytos Maskvos teatre „Sovremennik“); jo pjesės dėl socialinių temų, komiškumo verčiamos ir statomos daugelyje pasaulio teatrų.

A. Galino komedijos „Paradas“ (2015 m.) ėmėsi žanro meistras režisierius Povilas Gaidys, iš rusų kalbos ją išvertė dramaturgas Gintaras Grajauskas. Su režisieriumi ne pirmą sykį bendradarbiavo scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis (g. 1976), kompozitorius Martynas Bialobžeskis (g. 1976) – ši komanda 2017 m. drauge kūrė ir spektaklį „Elzės žemė“ pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę. Videoprojekcijas paruošė klaipėdietis menininkas Donatas Ravaitis.

Santūriame, tik kelių pilkšvų ir baltų atspalvių scenovaizdyje susitinka spalvinga – ir išvaizda, ir charakteriais – Skvorcovų šeima: tėvas Nikolajus (Mikalojus Urbonas) ir Larisa (akt. Sigutė Gaudušytė) atvyko iš Maskvos į Amsterdamą siaučiančio parado „Gay Pride“ metu aplankyti sūnaus Viktoro (akt. Jonas Viršilas). Sūnus su draugu Dolores (akt. Simas Buziliauskas) pasirodo tėvams efektingais „paradiniais“ kostiumais ir grimu.

Viešbučio kambaryje susiduria skirtingi pasauliai ir pasaulėjautos: tėvas, gimęs ir augęs šalyje, kur valdo „stipresnio“ įstatymas, kur žmogus privalo būti „kietas“ ir šiurkštus, kad išgyventų, ir jo sūnus bei jo bendraamžiai: naivus, takus, godus įspūdžiams ir imlus įtakoms, nepripažįstantis „stipresniojo“ dėsnio pasaulis.

Pasak režisieriaus – svarbiausias klausimas: kaip priimti, būti pakančiam kitokiam žmogui, kitokiai pasaulėjautai, kitokiam buvimui šiame suskilusiame pasaulyje? Tarp šių pasaulių vyksta komiška kova, kurią paryškina dailininko A. Šimonio sukurti kostiumai ir kompozitoriaus M. Bialobžeskio muzika. Ši kova kupina ir liūdesio – joje susiremia nueinantis ir sunkiai suvokiamas, daugialypis ir net daugialytis ateinantis pasaulis. Susikerta trapus apsimestinis vyriškumas ir gležnumas, jautrumas. Regis, trūksta paprasto žmogiškumo, noro suprasti ir priimti. Juk norėdami išgyventi turime priimti kitus ir kitokius, nieko nereikalaudami mainais, tarsi sako mums spektaklio kūrėjai.

„Baigęs naują pjesę ir norėdamas laikytis įstatymo, nusprendžiau parašyti kažką panašaus į įspėjimą, kad pjesė skirta žiūrovams, vyresniems negu aštuoniolika: žymima ženklu 18+. Tokiu kreipimusi įrašau šį tarsi nuodėmingą ženklą tituliniame puslapyje, nors pjesėje nėra to gaižaus, dviprasmio ir pikantiško pažado, kurį slepia šis ženklas. Pjesė skaisti ir tyra. Joje nėra nei mano nuo vaikystės mėgstamų rusiškų keiksmažodžių (laisvos mano vaikystės Kursko Linksmojoje gatvėje, kur įpratau prie „materščinos“, iš gyvenimo neišbrauksi), nei karštų šėlstančių aistrų, nei slapto geidulių pamaloninimo. [...] Tiesa, yra kai kurios komiškos aplinkybės ir iš jų kylantys netikėtumai, absurdiška painiava, susiję su karnavaline gėjų parado Amsterdame, – į kurį patenka mano veikėjai – atmosfera, o tokia visuma, žinoma, kreipia prie ženklo 18+“, – sąmojingai komentavo pjesę A. Galinas.

Premjera Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje vyks vasario 9, 10, 21 ir kovo 1, 2 dienomis.

Klaipėdos dramos teatro inf.

Scena iš rež. Povilo Gaidžio spektaklio „Paradas“. Algirdo Kubaičio nuotrauka
Scena iš rež. Povilo Gaidžio spektaklio „Paradas“. Algirdo Kubaičio nuotrauka
Dramaturgas Gintaras Grajauskas. Algirdo Kubaičio nuotrauka
Rež. Povilo Gaidžio spektaklio „Paradas“ kūrybinė komanda. Algirdo Kubaičio nuotrauka