EPA nuotrauka

Pilotas Abdulla Obaidas šiandien – žvaigždė. Nacionalinių oro linijų Etihad kapitonas yra pirmasis Jungtinių Arabų Emyratų pilietis, skraidinęs Romos popiežių. „Didžiuojuosi, kad jis [vizitą] pradėjo nuo mano šalies, – sakė lakūnas interviu „The National“. – Šalies vadovai nuolat mus ragina būti tolerantiškus kitoms religijoms ir kultūroms, o šis vizitas yra visiems suprantama žinia, kad šis kraštas yra labai taikus, čia visi gali darniai sugyventi.“

Kaip tik šito labiausiai ir baiminosi regiono ekspertai, tarp kurių ir Amnesty International: viena turtingiausių Arabijos pusiasalio valstybių, aktyviai dalyvaujanti viename žiauriausių karų Jemene, gali pasinaudoti Pranciškaus vizitu pademonstruoti pasauliui, jog yra tolerantiška ir laisva šalis. Deja, religinė pakanta ne visada pasireiškia tikrovėje, o kiekviena kritika ar nepritarimas sulaukia represijų.

Apie milijonus, išleidžiamus karui Jemene, bei įkalintus žmogaus teisių gynėjus Pranciškui kalbėjo ir žymus arabų rašytojas musulmonas Ala al-Aswani, šiuo metu pasitraukęs į JAV. „Politikas turėtų savęs klausti, ar būtų teisinga susitikti su kunigaikščiais ir valdytojais, kurių rankos suterštos krauju. Popiežius – ne: popiežius, mano kuklia nuomone, turi eiti ten, kur žmonės kenčia. Ir esu dėkingas, kad tai darote“, – rašė jis laiške. Pasak rašytojo, šiandien, kaip ir anksčiau, bet kuris protestas laikomas įkalinimo vertu nusikaltimu – ne vien JAE, bet ir Maroke, Egipte, Saudo Arabijoje. Ir pasvajojo, kokia „didžiulė paguoda“ kaliniams būtų popiežiaus apsilankymas, jų žaizdotų kūnų pamatymas.

Beje, rašytojas neabejoja, kad ir arabų jaunimas laukia popiežiaus žinios: „Drąsių žodžių, kurie pakylėtų širdis ir sielas šiais tamsos metais“, kurie užklupo šalį po taip ir neišsprogusio Arabų pavasario.

Ne visus rašytojo prašymus popiežius išpildė. Tačiau, kaip teigia britų katalikų publicistas Paulas Valley, Pranciškaus taktika yra maži žingsneliai derama linkme. Jis pasižymi šiltu žmogiškumu, tačiau yra ir neeilinis kritikas. Beje, regiono ekspertai būgštavo, kad bet kokia vieša musulmoniškos šalies kritika galėtų sulaukti skaudaus atkirčio. Tačiau popiežiaus tai nesustabdė. Savo kalboje jis paminėjo ne vieną kontroversišką temą: nepriklausančiųjų islamui diskriminaciją, piliečių teisių užtikrinimą migrantams ir švietimo sistemą, kuri skatina jaunų žmonių radikalizaciją.

EPA nuotrauka

Beveik milijonas JAE katalikų, sudarančių apie 10 proc. šalies gyventojų, turi „net“ aštuonias bažnyčias. Kunigų misionierių džiaugsmui, jos visada perpildytos. Tačiau gal ir ne pirmą dešimtmetį čia gyvenantys indai, pakistaniečiai, filipiniečiai, korėjiečiai, kinai ar afrikiečiai, niekada taip ir netaps visateisiais piliečiais. Jie negali įsigyti žemės. Gyvenimas ramus tik tuos keletą metų iki kito vizos pratęsimo, kurio gali ir nebūti.

„Migrantai visada liks užsieniečiais“, – sakė arkivyskupas M. L. Fitzgeraldas, vienas iš autoritetingiausių islamo ir Artimųjų Rytų ekspertų, buvęs Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovas. Tarp katalikų čia nėra nė vieno vietinio arabo – krikščionių prozelitizmas draudžiamas. Veikla leidžiama vien bažnyčios ribose. Beje, krikščionims leidžiama nešioti kryželį, veikia ir keletas katalikiškų mokyklų.

EPA nuotrauka

Vasario 5 d. Pranciškaus aukotos Mišios didžiausiame šalies stadione, kur susirinko apie 150 tūkstančių entuziazmu trykštančių dalyvių, buvo pirmas kartas, kai vyko vieša katalikų liturgija. Beje, archeologiniai kasinėjimai ir istoriniai šaltiniai liudija, jog Arabijos pusiasalyje krikščionių gyventa dar 4–5 šimtmečiais, iki islamo įsitvirtinimo.

Popiežius savo vizito metu nepagailėjo ir pagyrų JAE už toleranciją, pagarbą kitoms religijoms bei kultūroms. Lyginant su situacija kitose pusiasalio valstybėse, krikščionys čia gali džiaugtis palyginti geromis sąlygomis, interviu „America“ kalbėjo arkivyskupas M. L. Fitzgeraldas. Ne visos musulmoniškos šalys yra tokios atviros kaip Emyratai, sutinka ir pakistanietis arkivyskupas kardinolas Josephas Couttsas: „Tad dera pradėti nuo vienos, kad vėliau pasiektum ir kitas.“ Pranciškus čia paprašė tikros religijos laisvės. Visiems. Be jos – neįmanomas tikras dievobaimingumas. „Be laisvės nesame žmonijos šeimos nariai, esame – vergai.“

Kitas svarbus akcentas – įsipareigojimas taikai. „Neįmanoma skelbti broliškumo, o paskui elgtis priešingai“, – sakė Pranciškus, priminęs, kad „terorizmas ir smurtas paneigia Dievą“.

JAE aktyviai dalyvauja Jemeno konflikte, kuriam vadovauja Saudo Arabija, kovojanti su kariniu Houthi judėjimu. Jemeno karas yra pripažįstamas kaip žiauriausias, nes be atodairos žudomi ir civiliai, net vaikai. JTO konfliktą pavadino „blogiausios būklės žmogaus sukelta humanitarine krize“. Dar prieš išvykdamas į JAE, sekmadienio Vidudienio maldoje popiežius visiems priminė apie „ilgo konflikto išsekintus žmones ir daugybę badaujančių vaikų“. Ragino visas suinteresuotas puses ir tarptautinę bendruomenę laiduoti susitarimų vykdymą, užtikrinti maisto paskirstymą ir pasirūpinti gyventojais.

Ne veltui vienas JAE gydytojas „padovanojo“ popiežiui savo įsipareigojimą suteikti nemokamą gydymą šimtui Jemeno kare suluošintų vaikų. Tikriausiai apie šią nesibaigiančią dramą Pranciškus kalbėjo ir su Musulmonų vyresniųjų taryba Didžiojoje šeicho Zayde'o mečetėje. Šis susitikimas vyko už uždarų durų, užtruko ilgiau, nei numatyta, ir tai, anot kard. Pietro Parolino, „geras ženklas“.

Vatikanui JAE yra svarbus tiltas tarp Rytų ir Vakarų, o kartu ir tarp skirtingų religijų. Pastarųjų indėlis siekiant atkurti ir išsaugoti taiką – lemtingas. Kreipdamasis į susirinkusiuosius „Steigėjo memoriale“ – šeicho valstybės kūrėjo atminimui skirtame komplekse, Pranciškus kalbėjo apie neatidėliotiną būtinybę „demilitarizuoti žmogaus širdį“. Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolinas atkreipė dėmesį, kad vizitas vyksta tuo metu, kai tarptautinėje arenoje atsinaujina branduolinio ginklo pavojus. Rusija nebesilaiko sutarties, kuri draudžia trumpo ir vidutinio nuotolio raketų panaudojimą. Šis gestas buvo atsakas į JAV atsitraukimą nuo 1987-ųjų sutarties.

Tad kelionės tikslas – duoti postūmį santykiams su islamu, labiausiai atviru dialogui. Atsisakyti fundamentalizmo, skatinti religijų vienijančią vertę, net ir jų įvairovėje ir padėti tiems, kurie nori išlaisvinti islamą iš smurto priemaišų.

EPA nuotrauka

Dėkinga erdvė šioms idėjoms skleisti – tarpreliginis sutikimas, kuriame dalyvavo 700 įvairių religijų atstovų. Tarp kurių ir didysis prestižinio Al-Azhar universiteto imamas, popiežiaus bičiulis Ahmadas Al-Tayyebas. Egipte popiežius sakė, kad vienintelė alternatyva civilizacijoms susitikti yra civilizacijų susidūrimas. O Emyratuose aiškiai kalbėjo apie taikaus sugyvenimo prielaidas. „Kalbėjo jau ne apie dialogą, – pabrėžia pakistanietis kardinolas J. Couttsas. – Pranciškus kalba apie brolystę, apie kažką kur kas daugiau.“ Išties Pranciškus savo motyvus įvardino aiškiai: „Atvykau čia kaip taikos ištroškęs brolis. Norėti taikos, skleisti taiką, būti taikos įrankiais: dėl to esame čia.“

EPA nuotrauka

Sunku pasakyti, ką išties jaučia ir mąsto JAE vadovas, sosto įpėdinis šeichas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas, įsikūręs savo naujuose pasakiška prabanga dvelkiančiuose rūmuose. Jo veidą, kiek pridengtą tradicinio galvos gobtuvo, kameros retai pagaudavo. „Steigėjo memoriale“ pasirašytas dokumentas kreipiasi ir į jį, taip pat ir į visus valstybių vadovus, norima, kad šis dokumentas taptų universitetuose ir mokyklose privalomai studijuojamu tekstu.

Dokumente ne vien atmetama bet koks smurto pateisinimas Dievo vardu („Dievui nereikia, kad kas nors jį apgintų“). Teigiami svarbūs islamą bei kai kurias jo interpretacijas įpareigojantys teiginiai. („Kiekvienas žmogus turi teisę į tikėjimo, minties, žodžio ir saviraiškos laisvę.“) Kalbama apie pagarbą kitų religijų išpažinėjams, smerkiama bet kokia diskriminacija, teigiama būtinybė saugoti visas kulto vietas bei teisę į religijos laisvę, kalbama apie moterų teisių pripažinimą bei jų apsaugą. Rytai ir Vakarai, Romos popiežius ir didysis Al-Azharas imamas žvelgia vienas į kitą kaip į brolį ir gali vienas kitam padėti išvengti, kad vietomis vykstantis Trečiasis pasaulinis karas neįsisiautėtų visu savo destruktyvumu.

EPA nuotrauka

JAE dar visai neseniai buvo trečiojo pasaulio šalis. Savo dabartinį spindesį pasiekė po to, kai 20 a. viduryje buvo atrasti gausūs naftos ištekliai. Dykuma čia išties virto sodu. Šiandien šalis duoda darbo 8 milijonams žmonių, atstovaujantiems maždaug 200 tautybių. Tad vietiniai arabai taip pat yra mažuma. Naujieji šeicho rūmai, kainavę 490 milijonų JAV dolerių, yra tik vienas šios arabų pasakos simbolių. Tačiau Pranciškus įspėjo, kad puikusis sodas gali vėl virsti dykuma. Abejingumas yra tikrasis progreso stabdis. „Abejingumas neleidžia pamatyti žmonių bendruomenės, o vien jų pelną; mūsų brolių ir seserų, vien tik darbą, kurį šie gali atlikti.“ Abejingas nesirūpina ateitimi, jam nerūpi kūrinija, svetimšalio orumas ar vaiko ateitis.

Katalikams popiežius pristatė savotišką krikščionio tapatybės kortelę: būti „taikos oazėmis“. Savo gyvenimo stiliumi pasirinkti palaiminimus: „kas stengiasi būti taikos kūrėju, žino, ką reiškia kančia.“ Prieš 800 metų, kai visa krikščioniška Europa žvangino kryžiaus žygių kardais, šv. Pranciškus siuntė savo brolius tarp ne krikščionių, įspėdamas „nesiginčyti ir nediskutuoti, o būti klusniems kiekvienam Dievo kūriniui iš meilės Dievui ir išpažinti, kad yra krikščionys“. Romumas yra svarbus, pabrėžė popiežius: „Jei gyvensime pasaulyje taip, kaip gyvena Dievas, tapsime jo artumo kanalais; priešingu atveju neatnešime ateities.“

EPA nuotrauka

Apie ateitį popiežius jau kalbėjo ir solidžiajame religijų atstovų susitikime. „Alternatyvos nėra, – sakė jis. – Arba kursime ateitį kartu, arba jos nebus.“ Tad ar sugebėsime pasistatyti naują Nojaus arką, „brolystės arką“, ir išvengsime mirtį nešančio tvano?

Pabaigai noriu pacituoti minėto musulmonų rašytojo laiško popiežiui ištrauką, mano galva, puikiai įvardijančią simbolinę ir realią šio vizito prasmę:

„Mano kreipimasis į Jus gali atrodyti nederamas: musulmonas prašo kataliko popiežiaus kalbėti apie arabų pasaulio skausmą. Tačiau aš tikiu, kad vienas iš didžiausių jūsų pontifikato vaisių yra tai, jog peržengėte katalikiško pasaulio ribas, sugebėjote kreiptis į visą pasaulį. Aš supratau, kad Dievas, apie kurį jūs kalbate, nėra vien katalikų, bet kiekvieno žmogaus Dievas.“