Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Sauliaus Žiūros nuotrauka

Vasario 21-ąją Vilniuje prasideda tradiciškai keturias dienas trunkanti jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė. Vasario 12-ąją spaudos konferencijoje pristatytos svarbiausios didžiųjų knygų atlaidų epitetu vadinamo renginio naujienos, kultūrinės programos akcentai, atvykstantys užsienio svečiai ir šiemet laukiančios staigmenos. 

Knygų mugės organizatoriai kaip visada ragina skaitytojus į mugę ateiti pasiruošusius, išstudijavusius gausią renginių programą ir nelaukiant paskutinės akimirkos įsigyti pigesnius bilietus internetu. Kaip įprasta Knygų mugės metu maršrutu Katedros aikštė– „Litexpo“ rūmai kursuos autobusai, Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu atsirado ir dar vienas mugei skirtas maršrutas: Ozo gatvė–„Litexpo“. 

Spaudos konferencijoje taip pat informuota, kad vasario 11 d. Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė Vilniaus klubo premiją – pirmą kartą per ketverius metus jos laureatais tapo dviejų knygų autoriai – dailės istorikė Algė Andriulytė ir Lietuvos fotografijos istorikas Dainius Junevičius.

KNYGŲ MUGĖ PER 20 METŲ: 400 užsienio svečių, 5200 dalyvių, 5700 renginių, per 1 000 000 lankytojų. 20-ojoje Knygų mugės programoje – 546 renginiai ir dar 200 susitikimų leidyklų stenduose, 18 renginių erdvių, 5 ekspozicijų salės.

Knygų mugė įrodė, kad skaitymo vertė nedingo 

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, mintimis dalydamasi apie tai, kokią Knygų mugės ateitį mato po dar 20 metų, sakė, kad nėra nieko rizikingiau, kaip prognozuoti ateitį, ir kaip šios nuostatos pavyzdį priminė kadaise skelbtas, bet nepasitvirtinusias prognozes, susijusias su knygų ateitimi. 

„Buvo kalbama, kad ateis XXI amžius, kompiuteriai išeis iš proto ir knygų jau tikrai niekas neskaitys. Popierinė knyga numirs ir Frankfurto knygų mugė sutilps į vieną salę. Numirs mažų kalbų literatūros, nes kas gi skaitys mažos kalbos sukurtas knygas, jeigu savo elektroniniuose prietaisuose turėsime dešimtis tūkstančių knygų anglų kalba, kartais – nemokamai? Visos šios prognozės nepasitvirtino, ir tai yra smagu“, – kalbėjo Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė L. Varanavičienė.

Pasitikdama 20-metį mininčią mugę leidyklos „Tyto alba“ vadovė kėlė klausimą, kokią esminę žinią norėta transliuoti 20 metų kuriant tokį fenomenalų renginį kaip Knygų mugė. 

„Mano požiūriu, – svarstė leidėja, – geriausiai tą vidinį turinį atspindi šiuolaikinio prancūzų rašytojo Bernardo Werberio citata, truputėlį chuliganiška: „Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni skaito, kiti klauso tų, kurie skaito.“ Man atrodo, Knygų mugė turėjo įrodyti, kad reikia būti tais, kurie skaito – skaitymo vertė niekur nedingo, tai neatskiriama nuo išsilavinimo. Ir ne viena mugė ir buvo tam skirta – skaitymo skatinimui.“ 

Lolita Varanavičienė. Vyginto Skaraičio / BFL nuotrauka

LOLITA VARANAVIČIENĖ: Man atrodo, šitas vyksmas, kuris vyksta keturias dienas Knygų mugėje, yra savotiškas apibendrinimas viso literatūros proceso, kuris Lietuvoje, mano supratimu – kaip niekada gyvas.

Svarbūs lietuvių literatūros vertimai į kitas kalbas 

L. Varanavičienė įsitikinusi, kad susiduriame su tais pačiais iššūkiais, kurie ne kartą buvo kelti nuo 2000-ųjų. Ji kalbėjo apie demografines tendencijas, apie svetur išvažiuojančius lietuvius, ir, pasak jos, tie, kurie išvažiavo – jie tebeskaito, tai įrodo per Kalėdų laikotarpį išaugantis knygų siuntų skaičius. Bet, leidėjos įsitikinimu, šių žmonių vaikai lietuviškai tikrai neskaitys. 

„Manau, kad tai bus vienas didžiausių iššūkių ir jis tilps į tuos 20 artimiausių knygų skaitymo metų. Dėl to darosi ypač svarbūs lietuvių literatūros vertimai į kitas kalbas, jeigu mes norime, kad kažkas skaitytų lietuvių literatūrą jau išverstą. Antra – Vilniaus knygų mugė turi išsaugoti savo susitikimo vietą tiems lietuvių kilmės autoriams, kurie rašys ne lietuviškai, kurie čia turėtų atvykti su savo knygomis“, – svarstė leidyklos „Tyto alba“ vadovė. 

Dar viena tendencija, pasak jos, susijusi su vis populiarėjančia negrožine literatūra. Jau šios mugės programoje pristatomos futurologinės knygos apie tai, kaip viskas pasikeis, kai dirbtinis protas stos šalia žmogiškojo ir pradės jį stumti. 

„Gal per artimiausius 20 metų ir neteks rūpintis robotų literatūra, bet visiškai aišku, kad žmonės turės daugiau laisvo laiko, – kalbėjo leidėja. – Bet jie patys ne ką pasikeis. Kaip niekas nepasikeitė, kai atsirado elektroninė knyga, kai knygas pradėjome pirkti internetu. Man atrodo, šitas vyksmas, kuris vyksta keturias dienas Knygų mugėje, yra savotiškas apibendrinimas viso literatūros proceso, kuris Lietuvoje, mano supratimu – kaip niekada gyvas.“ 

Knygų mugei padėtų mecenatystė 

Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė ramina ir tuos, kurie skundžiasi, kad knygų tiražai Lietuvoje mažėja. 

„Ėmiau ir palyginau. Skaičiai yra tokie: vidutinis knygų tiražas Prancūzijoje yra 5 tūkst., Ispanijoje – 3 tūkst., Bulgarijoje – 500 egzempliorių. Lietuvoje šiandien mes turime 1,5–2 tūkst. egzempliorių. Bet jeigu palygintume Lietuvos ir Ispanijos gyventojų skaičių, gautume, kad Ispanijoje šiandien gyvena 46,5 mln. skaitytojų. Skaičiai kalba patys už save“, – džiuginančia statistika pasidalijo L. Varanavičienė. 

Tarp leidėjos palinkėjimų Knygų mugei po 20 metų – mecenatystės idėjos puoselėjimas, nes, L. Varanavičienės teigimu, pasikviesti į mugę solidų rašytoją vienai dienai kainuoja 18 tūkst. eurų. Verta pagalvoti ir apie Knygų mugės administraciją, galbūt, pasak leidėjos, jau laikas turėti mugės direktorių, taip pat mugė galėtų generuoti savotiškas intelektines dukterines įmones, tokias kaip knygų klubai, diskusijų vietos. Galbūt vertėtų įsteigti ir kūrybinio rašymo universitetą. 

„Ir nepamiršti išlaikyti šitą erdvę kaip visų kuriančių bei skaitančių lietuviškai arba ir nelietuviškai susitikimo vietą“, – tikino knygų leidėja. 

Vyginto Skaraičio / BFL nuotrauka

Knygų mugės naujovės ir tradicijos: kur dalyvauti? 

Trumpų literatūrinių dvikovų turnyras „Šortai“. Šis pokalbių ciklas vyks tris dienas: ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 12 iki 14 val. Forume. Per 15 minučių knygos autorius ir jos kritikas turės atskleisti kuo daugiau aptariamos knygos privalumų ar trūkumų. 

Viena gražių Knygų mugės tradicijų – Diskusijų klubas, kuris rengiamas nuo 2008-ųjų ir kurio pirmieji vedėjai buvo šviesaus atminimo filosofas Leonidas Donskis ir mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas. 

20-osios mugės Diskusijų klubas atsigręžia į pačią mugės esmę – į literatūrą, knygas. Ir neatsitiktinai net penkios diskusijos mugėje skirtos literatūros žanrams aptarti, aktualijoms, tendencijoms: nuo žemininkų kartos poezijoje iki nacionalinių literatūrų. Ir ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus. 

Diskusijų klubo temas diktuoja naujausi mūsų šalies įvykiai. Jau suplanuotas Knygų mugės temas papildė porą naujų diskusijų – susijusių su ginčais dėl dramaturgo, rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“. Tai bus proga pakalbėti apie kūrėjo laisvę, jo atsakomybę. Bus diskutuojama ir apie Europą bei jos tapatybę, dvigubos pilietybės galimybes bei iššūkius. Diskusijų klubas taip pat kvies atsisveikinti su Laikinąja sostine, nes naujasis Kaunas verčia naują puslapį ir nebenori būti laikinas.

Ketvirtosios mugės dienos diskusijų tema – ar knygos miršta? Tai žvilgsnis į knygų ateitį ir kartu – į Vilniaus knygų mugės ateitį po 20 metų. 

Dar ilgesnis penktadienis: kai vasario 22 d. Vilniaus knygų mugė 21 val. užvers duris, Muzikos salėje iki 23 val. vyks specialus renginys, skirtas Vilniaus knygų mugės 20-mečiui ir kartu Muzikos salės 5-mečiui, skambiu pavadinimu „Naktis mugėje. Įvaizdinti žodžio klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“. 

Išvysime, kaip tekstą papildo ir jį įprasmina muzika. Renginyje dalyvaus ir savo tekstus skaitys Agnė Žagrakalytė, Daiva Čepauskaitė, Indrė Valantinaitė, Benediktas Januševičius, Dovydas Grajauskas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Rolandas Rastauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Gytis Norvilas. Poetų tekstus muzika įgarsins tokie muzikos kūrėjai kaip Saulius Petreikis, Vytautas Labutis, Rūta Lu, Justas Kulikauskas ir kt. Vaizdo instaliacijos autorė – Vesta Obolevičiūtė. 

Muzikos salė. Dainiaus Čėplos nuotrauka

Knygų mugės erdvės: ką aplankyti? 

Knygos kino salė Knygų mugėje veikia nuo 2011-ųjų. Kino seansai čia rengiami tiems, kurie nori pasilsėti nuo mugės šurmulio. Šiųmetė Kino salės programa paremta rašytojų kino portretais: nuo Alfonso Nykos-Niliūno, kurio šimtąsias gimimo metines šiemet minime, Grigorijaus Kanovičiaus iki Astrid Lindgren, Marcelio Prousto, Daniilo Charmso. Taip pat laukia žinomų kūrinių ekranizacijos. 

Bibliotekų erdvės startas įvyko 2013-aisiais. Tai dar viena erdvė, kurioje susitinka skaitytojai ir knygų kūrėjai. Pernai išbandytas ir lankytojų jau pamėgtas formatas – susitikimai su autoriais, kai 15 minučių jie skaito savo knygų ištraukas. 

Parodų erdvės: trečiojoje salėje veiks knygų menų, Metų knygos rinkimams skirtos parodos, trečio aukšto galerijoje – paroda, skirta Lietuvos prisistatymui Leipcigo ir Londono knygų mugėse praėjusiais metais. Rašytojų kampo paroda šiemet dedikuojama šviesaus atminimo režisieriui Eimuntui Nekrošiui. 

Muzikos salės išskirtinumas – nebus skaidymo pagal žanrus, rekordinis skaičius stendų – 75. Ilgąjį penktadienį nuo 20 val. čia bus galima laisvai groti netgi atsinešus savo instrumentus. 

LRT studija persikelia iš Forumo į Konferencijų salę 5.1 (LRT salę). Šalia įsikurs LRT taškas, kur vyks tiesioginės transliacijos ir bus surengta apie 30 renginių. 

Erdvinės knygos meistro iš Japonijos Katsumi Komagatos, kuris viešės Knygų mugėje, iliustracija.

Knygų mugės svečiai: su kuo susitikti? 

Šiemet į Lietuvą atvyksta geriausiai šiuo metu Latvijoje pažįstama rašytoja Nora Ikstena. Ji pristatys savo knygą „Motinos pienas“, kuri jau išversta į vokiečių, makedoniečių, anglų kalbas. Autorę Knygų mugėje pristato leidykla „Tyto alba“. 

Iš Latvijos atvyksta 2014 m. ES literatūros premijos laureatas Jānis Joņevs, kurio knyga „Jelgava 94“ Latvijoje buvo perleista net penkis kartus. Rašytoją pristato leidykla „Kitos knygos“. 

Sulauksime Estijos rašytojo ir filosofo Reino Raudo, jau tapusio svarbia Knygų mugės ir čia vykstančių diskusijų dalimi. 

Savo knygas apie Lietuvą ir Vilnių pristatys rašytojai iš Prancūzijos ir Vokietijos: Felixas Ackermannas – eseistikos knygą „Labai blogai arba liuks: 8 pamokos apie Lietuvą“ (leidykla „Lapas“) ir François-Henri Désérable'is – knygą apie Vilnių ir Romaino Gary kūrinio „Aušros pažadas“ veikėją „Toks ponas Piekielnis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). 

Tarp svečių – ir Nyderlandų rašytojas Hermanas Kochas, kurio knyga „Vakarienė“ („Baltos lankos“) išversta į 20 kalbų ir apie ją vis dar statomi filmai bei spektakliai.

Leidykla „Sofoklis“ kviečia į susitikimą su Vokietijos rašytoju Hansu-Ulrichu Treicheliu, neseniai išleidusiu savo autobiografinį romaną „Pražuvėlis“. 

Slovėnijos rašytojas Goranas Vojnovićius pristatys romaną „Jugoslavija, mano tėvynė“ („Kitos knygos“) ir papasakos, kodėl Jugoslaviją vadina savo dvasine tėvyne ir kodėl ši knyga sulaukė įvairių vertinimų. 

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Knygų mugėje rūpinasi vieno garsiausių ir įdomiausių Norvegijos rašytojų Roy Jacobseno viešnage, kurio į lietuvių kalba išversta knyga „Neregimieji“ Lietuvoje jau surado savo skaitytoją. Knygų mugėje bus pristatytas antrasis norvego darbas „Balta jūra“. 

Apie savo mokslinę monografiją „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla) papasakos Gilda William – autorė, žinoma apie meną ir kultūrą rašantiems leidiniams. 

Ypatinga šiemet programa laukia Knygų mugėje veiksiančioje dailininkės, grafikės, iliustruotojos Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“. Čia lankysis pasaulinio garso žvaigždės – iliustruotojai japonas erdvinės knygos meistras Katsumi Komagata bei prancūzė Marion Bataille. Abu ves poros valandų kūrybines studijas, į kurias reikia registruotis iš anksto. Taip pat juodu dalyvaus diskusijoje apie knygų grafiką kartu su filosofu Kristupu Saboliumi bei dailėtyrininke Giedre Jankevičiūte.