Duonos padauginimas. Raffaellino del Garbo (1466 (1476) - 1527).

Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. 

    Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ 
    Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ 
    Jie atsakė: „Septynis“. 
    Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. 
    Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. 
    Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį. 

Skaitiniai E1 (72)

Pr 3, 9–24: Viešpats pašalino jį iš Edeno sodo, kad dirbtų žemę

Ps 90, 2. 3–4. 5–6. 12–13. P.: Tu, Viešpatie, iš kartos į kartą buvai mums globėjas.


Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos Mišių skaitiniai kalba tiek apie praradimą, tiek apie atkūrimą bei pažadus. Pirmajame skaitinyje – artumo, draugystės su Dievu netektis Edeno sode, Adomo ir Ievos išvarymas iš sodo vietoj ramybės, darnos bei artumo, kuriais džiaugėsi, ateina baimė, kaltė ir nusiminimas, keliantys sumaištį. Pastebėkime, kad Dievas atjaučia ir gaili, Jis prakeikia žaltį, bet ne Adomą ir Ievą. Jo visagalė išmintis pramato: „Moteris sutrins žalčiui galvą.“ Tai ženklas vilties, atkūrimo ženklas, ir Bažnyčia priima tai kaip Marijos, mūsų dangiškosios Motinos, ženklą. Savuoju Taip Marija gimdo Jėzų, mūsų Gelbėtoją ir Atpirkėją, kuris keičia pasaulio likimą.

Šiandien šeštadienis, tradiciškai skiriamas prisiminti Mariją, mūsų Motiną. Gera prisiminti Ją šiandien ir dėkoti už Jos ištartą Taip Dievo planui, už Jos nepaliaujamą pagalbą įvairiais mūsų gyvenimo momentais.

Evangelija taip pat kalba apie netektį ir atkūrimą. Koks didelis praradimas neregėti mus supančio grožio ir koks nuostabus Jėzaus pagydymas. Galime stebėtis, kad Jėzus nepagydo žmogaus vienu kartu, bet tarsi palaipsniui. Ne tiek svarbu, kodėl Jėzus taip pasielgia – aklasis praregi, ir tai nuostabus žmogaus atkūrimas.

Kita vertus, kaip dažnai mes, regintieji, esame akli mus supančiai trikovei, tiesai ir tik žingsnis po žingsnio susivokiame, imame matyti tikrovę tokią, kokia ji yra.

Šiandien galime dėkoti Dievui už Jo meilę mums, už atjautą ir atleidimą. Prisimindami daugybę aklų zonų, kurios mumyse yra, būkime kantrūs kitiems, kurie nesuvokia ir neregi tikrovės pilnatvės. Tarp daugelio kitų dovanų dėkokime Dievui už Jo draugystę ir meilę, ir šiandien kaip tauta atminkime okupacijos metus, idant suvoktume patiriamą laisvę ir ją brangintume, saugotume savyje ir bendraudami su kitais, idant taika pasklistų mūsų gyvenimuose ir mūsų tėvynėj. Telaimina mus Dievas ir tegloboja Švenčiausioji Mergelė.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai