Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Vasario 16-osios išvakarėse Lenkų diskusijų klubas kvietė kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

„Lietuvos nepriklausomybė svarbi ne tik lietuviams. Lietuva yra ir nuo amžių čia gyvenančių lenkų bei kitų tautybių žmonių tėvynė. Prisiminkime, kad žemaičių bajoras, lenkas – Stanislovas Narutavičius – buvo 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras“, – renginio pradžioje kalbėjo Lenkų diskusijų klubo pirmininkė Alina Obolevič.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Linksmas ir tradiciškai neformalus Vasario 16-osios minėjimas vyko džiazo bare „Paviljonas“, kur svečiai skanavo tradicinių vaišių, leido laiką bendraudami, pokštaudami ir klausydamiesi Unicorn BJØRN muzikos.

Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lenkų diskusijų klubas nutarė pagerbti asmenis, prisidėjusius prie santykių tarp lietuvių ir lenkų gerinimo, ir padėkoti už jų ilgametę draugystę bei pasiaukojimą siekiant Lietuvos ir Lenkijos sutarimo.

Padėkos buvo įteiktos istorikui, Jerzy Giedroyc forumo pirmininkui dr. Alvydui Nikžentaičiui, istorikui, Orlen Lietuva generaliniam direktoriui Michalui Rudnickiui, istorikei, politologei, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvei dr. Barbarai Stankevič, istorikui, publicistui prof. Pauliui Subačiui bei kalbininkei dr. Loretai Vaicekauskienei.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Klubo valdybos narys, teisininkas ir tinklaraštininkas Aleksanderis Radčenka pabrėžė, kad yra daug daugiau žmonių, nusipelniusių padėkos, o tokie renginiai vyks dar ne kartą, ir juokaudamas pridūrė, jog šiam tikslui Lenkų diskusijų klubas yra pasirengęs gyvuoti net 100 metų.

Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta lietuvių ir lenkų santykių perspektyvoms ir Lietuvos lenkų vaidmeniui Lietuvos visuomenėje aptarti.

Pasak Mykolo Romerio universiteto viceprorektorės Barbaros Stankevič, didelis Lenkų diskusijų klubo nuopelnas yra tai, kad apie lenkus nekalba vien tik politikai, bet kalbama ir visuomenės lygmeniu.

„Diskusijos objektas lieka tas pats, tačiau pasikeitė vienas pagrindinių elementų – diskutuojama jau ne vien apie mus, bet kartu su mumis“, – pabrėžė politologė.

„Svajoju, kad tokie renginiai kaip šis nebūtų verčiami, kad visi galėtų mintis reikšti savo kalba ir suprastų vieni kitus. Turėtume išnaudoti mūsų daugiakalbystę kaip privalumą. Tai būtų valstybė, kurioje kiekvienas jaučiasi savas“, – savo nuomone dalijosi kalbininkė Loreta Vaicekauskienė.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Manydama, jog politikai dar negreitai priims įstatymą dėl originalių asmenvardžių vartojimo, L. Vaicekauskienė svarstė, kad, kol bus priimtas oficialus sprendimas, lietuviai galėtų įvesti vadinamąją „solidarumo raidę“ ir socialiniuose tinkluose užrašyti savo vardus ir pavardes naudodami lenkiškas raides.

Žmogiškojo faktoriaus svarbą pabrėžė ir Jerzy Giedroyc forumo pirmininkas prof. Alvydas Nikžentaitis.

„Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo siekiau dėl savanaudiškų paskatų. Visuomet sakiau savo kolegoms: nežinau, ar mums tą pavyks pasiekti, bet užtikrinu jums gerą kompaniją“, – juokaudamas kalbėjo istorikas.

„Adamas Michnikas kartais man sako – kaip jums gerai, Lietuva yra maža šalis, joje yra dešimt kartų mažiau idiotų. O aš jam atsakau: kaip jums gerai, Lenkija yra didelė valstybė, todėl turite dešimteriopai daugiau protingų žmonių“, – pasakojo A. Nikžentaitis ir pridūrė, jog vienintelis būdas užtikrinti, kad santykių tarp šių valsybių atšilimas nebūtų tik trumpalaikis pavasario dvelksmas, yra ieškoti geros kompanijos ir stengtis, kad ji didėtų.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Tuo tarpu „Orlen Lietuva“ generalnis direktorius Michalas Rudnickis teigė, kad svarbiausia yra kalbėtis ir diskutuoti. Pasak jo, kiekviena diskusija suartina šalis, tik diskusijos dėka visose srityse yra įmanomas kompromisas.

„Per tiek metų sukūrėme bendruomenę, Abiejų Tautų Respubliką, kurios paveldas yra aktualus iki šių dienų. Reikia tik sugebėti pastebėti tą paveldą, semtis iš jo kuo daugiau, o tą suvokiančių žmonių atsakomybė, pareiga yra tą paveldą puoselėti ir perduoti kitoms kartoms“, – teigė M. Rudnickis.

Joanna Bożerodska/zw.lt nuotrauka

Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininko Pauliaus Subačiaus nuomone, lietuvių visuomenėje vyksta „apsivalymas“ nuo radikalių pažiūrų ir vis daugiau žmonių vertina šalies daugiakultūriškumą ir daugiatautiškumą.

„Ateitis, priklauso vis dėlto nuo to, kuria kryptimi judės Europa, ar pavyks ją išsaugoti. Lietuvai ir Lenkijai nebus lengva palaikyti normalius santykius ir bendradarbiauti aukščiausiu lygmeniu, jeigu Europoje įsigalės priešiškumas, įtampa ir susiskaldymas“, – teigė P. Subačius.

Apibendrindamas jis pažymėjo, kad pagrindinis dalykas visais lygmenimis, ar tai būtų ekonomika, politika ar švietimas, turėtų būti rūpestis dėl bendros Europos ateities.

PKD informacija