Poetė, dramaturgė, eseistė Dovilė Zelčiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kovo 6 d., trečiadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) švęsime Vieno lito premijos dvidešimtmetį. Šventėje dalyvaus 2019 m. laureatė poetė Dovilė Zelčiūtė, ją sveikins kauniečiai rašytojai, muzikuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga. Vakaro vedėjai Milda Kiaušaitė ir Vidmantas Elmiškis.

Dovilė Zelčiūtė Vieno lito premija įvertinta už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2018 m.).

Dovilė Zelčiūtė – poetė, dramaturgė, eseistė. Gimė ir gyvena Kaune, vaikystėje mokėsi muzikos, Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Mokytojavo, dirbo Kauno televizijoje kultūrinių laidų vedėja, Kauno kultūros ir meno savaitraštyje „Nemunas“, dirba redaktorės sutartinį darbą įvairiose leidyklose.

D. Zelčiūtės straipsniai fotografijos ir teatro temomis publikuoti kultūros savaitraščiuose „Nemunas“, „Literatūra ir menas“. Taip pat rašytoja Kauno menininkų namuose organizuodavo fotografijos parodas, rengdavo susitikimus su menininkais, fotografų susibūrimus ir diskusijas. Nuolat kūrybiškai bendradarbiauja su lietuvių išeiviais Šveicarijoje, Vokietijoje ir Europos lietuvių centru. Kūryba yra versta į rusų, anglų, švedų, bulgarų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė – nuo 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Poetė D. Zelčiūtė garsėja kaip nerimstanti, ieškanti, kintanti ir tuo pačiu metu nesunkiai atpažįstama, savitą braižą turinti autorė.

Literatūrologas Regimantas Tamošaitis taikliai pastebėjo: „Ji eilėraščiu kalba apie save, jos eilėraštis – naujasis atvirumas. Taip ir būtų galima iškilmingai pavadinti – naujojo atvirumo poezija. Autentiškas moters atsivėrimas, bet visai nebe toks kaip, tarkim, Salomėjos Nėries. Nėris, manau, išdidžiai spjautų į visas prijuostes, laikytų jas pasityčiojimu iš poetės jausmų, net neprisipažintų, kad žino apie tokių daiktų buvimą. Kažkas pasikeitė kūrybingos moters pasaulyje. Pirmoji atidžiau į savo aplinką, matyt, pasižiūrėjo J. Vaičiūnaitė. Dar romantiškai atsirinkdama: ką verta matyti ir ko – ne. Dovilė drąsiai įveikė visus barjerus, estetizuodama tai, kas, atrodo, yra iš esmės neestetiška. Ir atrasdama savo unikalią tapatybę, kurią estetizmas tarytum buvo išstūmęs iš gyvenimo.“

Fiksuodama dabartį, įamžindama kasdienio gyvenimo patirtis, Dovilė vis drąsiau klausia savęs ir skaitytojo apie egzistencinius žmogaus „nuopuolius“ ir „prisikėlimus“, tačiau lyrinis knygos „Prieglaudos miestai“ šnekėtojas – ne rūstus, vienaip ar kitaip elgtis įpareigojantis teisėjas, o išmintingas, tolerantiškas, galimų klaidžiojimų kelyje už rankos paimantis ir globojantis bendramintis.

Poetė išsigrynina, nusipurto ankstesnių kūrybos kelių egzaltacijos dulkių žiupsnelius, žodžiai, liudijantys dievoieškos kančias ir džiaugsmus vis dažnai nuskamba kaip išgrynintos tiesos. Kalbama taupiai, asketiškai, o pasakoma daug, ir atveriant moralinio imperatyvo erdves, ir nustembant gelmeniškai pažvelgus saviop.

Vieno lito literatūrinė premija teikiama nuo 1999 m., sumanytojas – rašytojas Petras Palilionis. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Kauno rašytojai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.

Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu bei renginio rėmėjų piniginiu prizu.

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus inf.