Matilda Olkinaitė. Rokiškio krašto muziejaus nuotrauka

Vasario 26 d. 18 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią užpildys jaunosios žydų kilmės poetės Matildos Olkinaitės (1921(?)–1941) eilės. Nors jos literatūrinį balsą nutildė Holokaustas, tačiau šiemet visuomenė galės susipažinti su talentingos merginos gyvenimu ir kūryba: privačių rėmėjų lėšomis planuojama išleisti M. Olkinaitės poezijos ir dienoraščio knygą.

M. Olkinaitės kūrybai skirtame renginyje kalbės literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, JAV lietuvė rašytoja Laima Vincė, literatūrologė, teatrologė prof. Irena Veisaitė, režisierė Neringa Danienė, M. Olkinaitės gyvenimu paremtos pjesės „Nutildytos mūzos“ autorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Šiame vakare bus prisiminti ir pagerbti tie, kurie vienaip ar kitaip padėjo išsaugoti ar puoselėti M. Olkinaitės atminimą.

M. Olkinaitė buvo talentinga iš Panemunėlio (Rokiškio r.) kilusi pradedančioji kūrėja. Po jos mirties prabėgus trims dešimtmečiams rastas dienoraštis ir eilėraščių sąsiuvinis. Dienoraštyje mergina pasakoja apie savo šeimos gyvenimą, džiaugsmo akimirkas ir barnius, kūrybą, užsimena apie visuomenės pokyčius sovietinės okupacijos metais. Vieną dalį dienoraščio rašo tebegyvendama tėvų namuose, o kitą – jau studijuodama Vilniaus universitete.

Manoma, kad prieš Olkinų šeimos nužudymą Matildos tėtis jos dienoraštį ir sąsiuvinį su eilėraščiais perdavė kunigui Juozapui Matelioniui, kuris šiuos daiktus paslėpė po didžiuoju Panemunėlio bažnyčios altoriumi. Nėra iki galo aišku, kaip jaunosios žydaitės sąsiuvinis atsidūrė pas Panemunėlio bažnyčios vargonininką, kompozitorių, germanistą Alfredą Andrijauską. Jis devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Matildos poezijos rankraštį perdavė prof. I. Veisaitei, o merginos dienoraštį moteris gavo iš vieno sovietų pulkininko. Prof. I. Veisaitė nusprendė kelis dešimtmečius saugotus rankraščius pernai atiduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvui.

Šių metų pradžioje buvo planuotos M. Olkinaitės poezijos ir dienoraščio knygos lietuvių bei anglų kalbomis sutiktuvės, tačiau Lietuvos kultūros tarybai neskyrus finansavimo teko ieškoti kitų būtų leidybai surinkti reikiamą sumą. Nuspręsta kreiptis į visuomenę. Taigi privačių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančių rėmėjų dėka grupės kultūrininkų svajonė vasarą taps realybe. Pasak L. Vincės, ši materialinė žmonių parama tik patvirtina, kad visuomenė bręsta, tampa sąmoningesnė. Knygą išleis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 

„Matilda simbolizuoja tai, ko Lietuva neteko per žydų tautos žudynes, per sovietų okupaciją ir trėmimus. Daugelį dešimtmečių jos gyvenimo istoriją gaubė tyla – tačiau ji nebuvo visiškai pamiršta. Po Nepriklausomybės atgavimo lietuviai iš naujo atranda šiuos ir kitus savo tautos praeities puslapius, nutylėtus represyviais nacių ir sovietų režimų laikais“, – apibendrina L. Vincė, su M. Olkinaitės gyvenimu ir poezija jau supažindinusi anglakalbę auditoriją. Tai paskatino JAV žurnalistus imtis filmo apie jaunąją žydų kilmės poetę kūrimo.