Kryžiaus kelias. Manto Kuraičio asmeninio archyvo nuotrauka

Piligrimas (lot. „peregrinus“ – svetys, užsienietis) – tai keliautojas, pėsčiomis lankantis šventas vietas, susijusias su tikėjimu ir religija. Apie piligrimines keliones, Šventąją Žemę ir Liongino Virbalo SJ kelionių vadovą „Šventoji Žemė“ kalbamės su Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovu,  piligriminių kelionių koordinatoriumi MANTU KURAIČIU.

Kuo piligriminės kelionės skiriasi nuo tradicinių? Kuo jos reikšmingos?

Suprasti, kur keliauji ir ką nori pamatyti, neretai yra sudėtinga. Tokiu atveju pagalba keliautojui yra kelionių vadovas. Šiuo atžvilgiu ne išimtis ir savitą specifiką turintys keliautojai – piligrimai. Tačiau piligrimystė darosi panaši į turistinę ar poilsinę kelionę. Daug pasaulietinių turistų keliauja į religinės svarbos vietas, kurios taip pat turi istorinę ar architektūrinę reikšmę. Dažnai žmogus kelionę pradeda kaip piligrimas ir baigia kaip turistas, ir atvirkščiai. Taigi kartais skirtumas darosi visiškai nedidelis arba neįžvelgiamas. Šiandien turizmo ir piligrimystės dichotomiją nusako dažnai cituojamas V. Turnerio ir E. Turner teiginys: „Turistas yra pusiau piligrimas, jei piligrimas yra pusiau turistas.“ Bendri religinių ir turistinių kelionių bruožai yra šie: pats kelionės pradžios faktas, keliavimas erdvėje, tų pačių turistinės infrastruktūros elementų naudojimas, panašus didžiausio aktyvumo laikotarpis (pavasaris–vasara), įtaka aptarnavimo sektoriaus augimui. Tačiau tos kelionės skiriasi motyvais, pagrindiniais tikslais, pačios kelionės ir buvimo tikslo vietoje trukme.

Taigi piligriminėse kelionėse ryškiai pastebimi du pagrindiniai motyvai, nusakantys kelionės tikslą ir elgesį jos metu. Pirmasis – tai religinis motyvas, antrojo priežastys – pažintinės ar religinės-pažintinės. Išsiruošę dėl religinių, dvasinių motyvų, piligrimai kelionę skiria maldai ar meditacijai. Pakeliui į kelionės tikslą sustojama daugiausia dėl kelyje esančių šventovių. Dažnai tokių kelionių maršrutai aplenkia didesnius miestus ar žinomus turistinius centrus. Išsiskiria piligrimystės į stebuklingais atsitikimais garsėjančias vietas. Tikslinga pabrėžti ir tai, kad skiriasi piligriminių ir turistinių grupių organizatoriai. Turistines, pažintines keliones organizuoja kelionių agentūros, siekiančios komercinės naudos. Piligrimines keliones dažniausiai organizuoja bažnytinės bendruomenės, dvasininkai, aktyviai besireiškiantys tikintieji.

Papasakokite, kaip atrodo įprasta diena piligriminės kelionės metu?

Piligrimų diena kelionės metu nedaug kuo skiriasi nuo įprastų keliautojų, tačiau didesnis dėmesys skiriamas maldai, grupės bendrystei augti. Piligrimai stengiasi kiekvieną dieną stabtelėti valandėlei šv. Mišiose. Dažnai vietose, susijusiose su Jėzaus gyvenimu (Šventojoje Žemėje), skiriamas tylos arba asmeninis laikas maldai, suteikiama galimybė pasikalbėti, atlikti išpažintį su grupės dvasiniu vadovu – kunigu. Dažnai dienos pabaigoje piligrimai susėda į ratą pasidalyti, kur sutiko prisikėlusį Dievą arba kas jiems labiausiai patiko per dieną. Taip keliautojai tampa atviresni ir leidžia labiau vienas kitą pažinti.

Judėja. Manto Kuraičio asmeninio archyvo nuotrauka

Ar piligriminės kelionės po Šventąją Žemę populiarios?

Šiuo metu žmonės keliauja gausiau nei bet kada anksčiau. Turistų išnarstomas kiekvienas pasaulio kampelis. Tai lemia ne vien ekonomikos atsigavimas, bet ir vadinamasis turizmo amžius. Remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis, turistinių kelionių skaičius kiekvienais metais didėja. Atsiradus tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Izraelį (pigių skrydžių bendrovėmis), kelionės į Šventąją Žemę lietuviams tapo ypač populiarios. 

Ar pasiruošimas piligriminei kelionei skiriasi nuo pasiruošimo įprastai kelionei?

Daug dalykų yra panašių. Nes ir piligrimai, ir įprasti keliautojai atlieką tą patį veiksmą – keliauja. Tačiau piligrimams prieš kelionę dažnai siūlome atlikti išpažintį. Susitaikyti su Dievu ir bendruomene. Prieš kelionę organizuojami susitikimai, kurių metu stengiamasi dalytis kelionės tikslais. Ypač svarbus evangelizacinis aspektas ruošiantis kelionei. Kalbant apie šių dienų piligrimystę ir religinį turizmą sunku išvengti vienodiškumo ir dviprasmiško jų naudojimo. Jeigu aptartume piligrimystės ir evangelizacijos sampratas, galėtume prieiti prie išvados, kad piligriminės kelionės be evangelizacijos taptų turistinėmis kelionėmis.

Kas Šventoji Žemė yra jums?

Kai būnu Šventojoje Žemėje – pasineriu į penktąją Evangeliją. Ne vien tik skaitau Dievo žodį, bet ir esu Jame. Apylinkės, vaizdai, gamta, kalnai – jaučiuosi kaip būdamas Evangelijos veikėjas. Kiekvieną kartą keliaudamas po Šventąją Žemę vis labiau ją pamilstu, nes ji tampa artimesnė ir labiau suprantamesnė.

Galilėjos jūra. Manto Kuraičio asmeninio archyvo nuotrauka

Kada pirmą kartą apsilankėte Šventojoje Žemėje? Kokį įspūdį paliko pirmoji kelionė?

2013 m. žiemą pirmą kartą keliavome su žmona į Šventąją Žemę. Kelionę gavome dovanų vestuvių proga. Tai buvo savotiškas medaus mėnuo. Įspūdis buvo dviprasmiškas. Buvo labai gera pamatyti ir pažinti šį kraštą, tačiau daug dalykų ten būdamas pirmąjį kartą nesupranti. Pasirinkome „Jesus trail“ kelionės maršrutą – keliavome nuo Nazareto iki Kafarnaumo (70 km) pėsčiomis ir gyvendavome palapinėje. Kai pasirenki tokį keliavimo būdą, įspūdžių padaugėja ir sutikti žmonės tave priima ne kaip turistą, o kaip piligrimą. Todėl pati pirmoji kelionė buvo įsimintiniausia.

Šventojoje Žemėje jau lankėtės su 2018 m. pabaigoje pristatytu Liongino Virbalo SJ kelionės vadovu. Kokį įspūdį paliko ši knyga?

Pastebėjau, kad jau po pirmos kelionės knygos kampai atrodo nudilę. Tai ne priekaištas leidėjams, o labiau padėka, nes šią knygą teko atsiversti labai dažnai. Knygoje pateikiamos istorinės, geografinės žinios kartu su Evangelijos ištraukomis. Tai leidžia pažinti kraštą ir religijas, esančias tame krašte. Šis vadovas yra mano dešinioji ranka kiekvienoje kelionėje.

Liongino Virbalo SJ knygos „Šventoji žemė. Kelionės vadovas“ viršelis

Kaip manote, kuo naudingas šis kelionės po Šventąją Žemę vadovas?

Manau, žmogus negali atsiminti visos informacijos. Ypač kai esi tokioje ypatingoje vietoje. Būnant Šventojoje Žemėje svarbu pažinti religijas, suprasti istoriją, geografiją, žmones. Visa tai yra vienoje knygoje, kuri parašyta ir išleista kompaktiško dydžio su žemėlapiais, paaiškinimais, laiko juosta ir Evangelijos citatomis.

Koks jūsų ryškiausias atsiminimas iš kelionių po Šventąją Žemę?

Galilėjos gamta. Tenais jaučiuosi kaip pas Tėvą kaime. Taip pat žmonės, kurie savanoriauja Šventojoje Žemėje. Jų atsidavimas ir tarnavimas man yra be galo gražus reiškinys. Daugelis atvykstančių žmonių net nesupranta, kad juos aptarnauja, padeda švęsti liturgiją ar paruošia svečių namus savanoriai iš viso pasaulio.

Kokios būna piligrimų reakcijos pirmą kartą aplankius Šventąją Žemę?

Tikriausiai visi nustemba. Tai žemė, kuri moka nustebinti savo kontrastais. Iš ryto būni Jeruzalėje – 800 m virš jūros lygio, per pietus prie Negyvosios jūros – 400 m žemiau jūros lygio. Iš ryto valgai vaisius Galilėjos plantacijų galybėse, vakare vaikštai po Judėjos dykumą, kur niekas neauga. Iš ryto matai tūkstančius musulmonų, keliaujančių į mečetę, ta pačia gatve vakare tūkstantinė žydų minia keliauja prie Šventyklos vakarinės sienos. Anksti ryte bėgi į Kristaus Kapą ieškoti Prisikėlusiojo, o ten Jo nėra. Vakare grįžęs į Lietuvą surandi Jį savo šeimoje.

Jeigu reikėtų rekomenduoti tris lankytinas vietas Šventojoje Žemėje, kokios jos būtų?

Galilėjos jūra su paežere. Judėjos dykuma – kalnynas (Šv. Jurgio, Sabos arba bet koks kitas vienuolynas dykumoje). Jeruzalės senamiestis – labai anksti ryte (nuo 5 val. iki 8 val. ryto).

Jūsų patarimas besiruošiantiems aplankyti Šventąją Žemę.

Pirmoje vietoje Dievas, paskui tu, paskui aš.

Kviečiame dalyvauti Vilniaus knygų mugėje vyksiančiame knygų „Šventoji Žemė“pristatyme, kuriame Mantas Kuraitis, arkivykupas Lionginas Virbalas ir kelionių organizatorė, gidė Regina Atkočiūnaitė papasakos pačias įdomiausias istorijas.

Liongino Virbalo leidinys „Šventoji Žemė“ – kelionių vadovas, jungiantis ir asmeninę autoriaus patirtį, ir istorines žinias, ir praktinius patarimus. Tai krikščionio žvilgsnis, pastebintis ir kitų religijų tradicijas, aprėpiantis praeitį ir dabartį.

Renginys vasario 23 d. 11 val. vyks Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (konferencijų salė 5.5) 

„Terra Publica“ informacija