Algio Kalėdos apdovanojimas teikiamas Tadeuszui Bujnickiui / nuotrauka Marijaus Gailiaus

Antradienį vakare Algio Kalėdos premija už polonistikos tyrimus skirta Vilniuje gimusiam lenkų mokslininkui Tadeuszui Bujnickiui. Laureatas dėkojo už įvertinimą pabrėždamas, kad savo mokslinėje veikloje daug pagalbos sulaukė iš paties profesoriaus A. Kalėdos. 

Apdovanojimą iš Krokuvos atsiimti atvykęs profesorius kartu pristatė savo straipsnių knygą „Apie literatūrinę „Žagarų“ grupę ir ne tik“, pateikiančią platų istorinį, filosofinį ir etninį kontekstą, leidžiančią pajausti specifinę intelektualią anuometinio daugiakultūrio ir daugiakalbio Vilniaus atmosferą.

Laureatą pasveikinusio kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vertinimu, T. Bujnickis kūrė ne tik palankų įvairiataučio kultūrinio bendradarbiavimo lauką, bet ir ištisą paribio literatūros tyrimų koncepciją. „XX amžiaus pabaigoje jis labai stipriai pakeitė lietuvių ir lenkų dialogą, kuriame iki tol netrūko abipusio nepasitikėjimo, senų stereotipų, istorinių nuoskaudų ir nesusikalbėjimo tarp didžiojo ir mažojo“, – sakė jis.

Algio Kalėdos apdovanojimas teikiamas Tadeuszui Bujnickiui / nuotrauka Marijaus Gailiaus

Tuomet T. Bujnickio figūra tapusi lemiamu veiksniu. „Be abejo, viena svarbiausių priežasčių ta, kad profesorius yra vilnietis autochtonas – jis kilęs iš daugiakultūrio Vilniaus, iš šeimos, kuri tą daugiakultūriškumą natūraliai įkūnijo. Profesorius yra šios terpės, šios inteligentijos tiesioginis palikuonis. Tai yra neįkainojamas ryšys, santykio perdavimas“, – mano M. Kvietkauskas

Kaip rašo savo knygos anotacijoje pats T. Bujnickis: „Aš dėkoju likimui, kad gimiau Vilniuje, nepaprasto grožio mieste, į kurį nuolat grįžtu ir su kuriuo jaučiu nepertraukiamą ryšį.“ Išpažindamas trauką tėviškei, mokslininkas pakartoja lietuvių poeto, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo žodžius: „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti.“

Algio Kalėdos apdovanojimas teikiamas Tadeuszui Bujnickiui / nuotrauka Marijaus Gailiaus

T. Bujnickis tyrinėjo ne tik Cz. Miłoszo, kuris tarpukariu buvo mokslininko tėvo, poeto Teodoro Bujniskio, kolega laikraštyje „Žagarai“, bet ir kito Nobelio premijos laureato, rašytojo Henryko Sienkiewicziaus, kūrybą. Tarp T. Bujnickio mokslinių interesų – ne vien lenkų istorinis romanas ir revoliucinė literatūra, bet ir paribio, ypač – pasienio su Lietuva, kultūra ir istoriniai Lenkijos ir Lietuvos ryšiai.

Jogailaičių universitete Krokuvoje jis įsteigė Paribio literatūrinės kultūros katedrą, kuri laikoma vienu stipriausių lituanistikos centrų užsienyje. Kaip vienas iš lenkų ir lietuvių literatūrinių ryšių tyrimų pradininkų prieš 25 metus jis padėjo įkurti polonistikos studijų kryptį Vilniaus universitete, jame dėstytojavo.

Literatūrologą A. Kalėdą (1952-2017), kaip ir T. Bujnickį, domino akademinės lituanistikos ir polonistikos sferos. Jis buvo suinteresuotas tiltų tarp lietuvių ir lenkų kultūrų kūrėjas, geranoriškai pagelbstintis kiekvienam, einančiam panašiu keliu. Profesoriaus vardo premiją, įsteigtą žmonos Laimos Kalėdienės, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas teikia už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių ir lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.

Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto informacija