Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

Vasario 21-ąją jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė paskelbta atidaryta. 2019-aisiais ji lankytojus kviečia švęsti, susitikti, skaityti, diskutuoti ir ne tik prisiminti jau du dešimtmečius vykstančios mugės istoriją, bet ir kartu kurti ateities mugės kontūrus. „Po 20-ies metų“ – tokiu šūkiu jubiliejinė mugė lankytojus pasitinka Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 21–24 dienomis.

Poetiškame atidarymo renginyje, dedikuotame asmeniškai papasakotai pačios knygos, kaip gyvo asmens, istorijai, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas prisiminė žymaus rašytojo, semiotiko Umberto Eco žodžius. Kartą paklaustas, ar išnyks tradicinė knyga, jis atsakęs, kad knyga yra toks žmonijos atradimas kaip šaukštas, ratas ar žirklės. Tai išradimai, kurių nebeįmanoma patobulinti – jeigu kas nors bando knygą tobulinti, tai gali ją tik sugadinti, semiotiko žodžius citavo kultūros ministras. 

„Žinome, kad lietuvių valstybės, lietuvių visuomenės raida susijusi su knygos istorija. Nuo XVI amžiaus, nuo pirmųjų spaustuvių, nuo pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo prakalbos – knygos civilizacijos raida ir valstybės raida, visuomenės, tautos raida buvo neatskiriamai susijusios. Lietuvių literatūros klasikams taip pat buvo labai svarbu, kokia yra skaitančiųjų bendruomenė“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka
Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka
Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

Kultūros ministras: Knygų mugė atgaivino knygų civilizaciją

Kultūros ministras, prisimindamas šiemet minimas literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, paskelbė skaudų jo ištartą 1931 metais teiginį, kad knygų spinta – lietuviams dar nežinomas baldas.

„Savo žymiame straipsnyje tuo pavadinimu jis sakė: yra studentų, kurie baigė studijas neperskaitę nė vienos bendresnio turinio, kultūrinės knygos, yra mokytojų, kurie laiko profesinius leidinius nesukarpytais puslapiais. Ir dar, sakė Vaižgantas, aš girdėjau sakant, kad knygų pramonė tarp lietuvių neįmanoma, nes neįmanoma lietuvius masinti, kad knygas skaitytų“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. 

Pasak jo, prieš 20 metų, 1999-aisiais, mūsų valstybėje kultūros, knygų skaitymo padėtis iš tikrųjų kėlė daug klausimų – atrodė, kad ji tikrai nėra gera. Ir, ministro teigimu, žingsnis sukurti Vilniaus knygų mugę buvo labai svarbus knygų civilizacijos atsigavimas: „Po istorinės kaitos, po įvairiausių pertvarkų, kai ta knygos meilė taip stipriai sugrįžo, padaryta tai, kuo tikėjo Vaižgantas – lietuvis skaitytojas vėl įmasinamas, kad skaitytų knygas.“ 

M. Kvietkauskas sakė, kad Knygų mugė kelianti labai įvairių pojūčių. „Man, ne vienus metus joje dalyvaujančiam, pažįstami tie pojūčiai: Knygų mugės adrenalinas, euforija, kai lauki renginio, kai ieškai įdomios knygos, Knygų mugės splinas, kai pavargsti nuo daugybės renginių, nuo daugybės naujų pavadinimų, nuo daugybės naujienų. Bet, aišku, svarbiausias tarp tų pojūčių, kuris kasmet paliudija Knygų mugę – meilė knygai. Meilė knygai, kurios negalima atsisakyti, kuri vis stipresnė, kuri kasmet suburia mus visus į šį renginį, kuria vienas su kitu dalijamės, kad būtume stipresnė tauta“, – įsitikinęs kultūros ministras.

Jis prisiminė svarbų šūkį, iškeltą Lietuvai prisistatant 2002 metais Frankfurto knygų mugėje. „Tuomet tas šūkis skambėjo taip: „Pasakojimas tęsiasi.“ To be continued. Taigi šia proga norėčiau sujungti abu šūkius ir palinkėti štai taip: po dvidešimties metų laukite tęsinio.“

Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka
Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

Prezidentė: pristatinėti nereikia, bet norisi

Tradicinės Vilniaus knygų mugės globėja – Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiuo metu išvykusi svarbaus vizito į Lenkiją, perdavė Knygų mugės rengėjams, dalyviams ir lankytojams sveikinimo žodį. 

Pasak jos, per du dešimtmečius mugė brendo drauge su Lietuva. Nuo kuklaus renginio, tilpusio vienoje salėje, Knygų mugė išsiskleidė į daugiašakį kultūros įvykį, didžiausią visame Baltijos regione: „Panašiai ir Lietuva per tą laiką tapo stipri, matoma ir girdima tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Ir čia matau didelį mūsų kūrėjų – kultūros žmonių – indėlį. Prasminga tai, kad Knygų mugė kasmet atveria duris iš karto po Vasario 16-osios šventės. Ir nors mugės pristatinėti nereikia, vis tiek norisi. Norisi ja džiaugtis, kalbėti apie ją su pasididžiavimu kaip apie išskirtinį mums visiems svarbų reiškinį. Norisi, kad jaunus žmones ir vaikus mugės salėse pagautų kūrybos kibirkštis ir jau niekada nepaleistų.“ 

Prezidentė sveikinime teigė neabejojanti išskirtiniu Knygų mugės nuopelnu – kad jos dėka Lietuvoje yra daugybė apsiskaičiusių, išsilavinusių, talentingų žmonių. 

„Kuo jų daugiau, tuo Lietuvoje šviesiau, tuo daugiau minties erdvės, pozityvaus mąstymo, kūrybingumo. Būtent tokie žmonės turėtų leisti lemti mūsų valstybės ateitį. Labai linkiu kiekvienam augti, gyventi su knyga, vis iš naujo atrandant skaitymo džiaugsmą. Visiems puikių, įsimintinų susitikimų jubiliejinėje Knygų mugėje“, – savo sveikinimą perdavė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

2019-ųjų Vilniaus knygų mugės skaičiai ir faktai

360 dalyvių iš 8 pasaulio šalių: Lietuva, Baltarusija, Estija, Ispanija, Omanas, Švedija, Rusija, Vokietija.

25 užsienio dalyviai, 2 nacionaliniai stendai – Omano ir Baltarusijos.

54 nauji dalyviai.

516 kultūrinių renginiai: 8 diskusijos, 24 renginiai Vaikų scenoje, 70 Kūrybinės studijos renginių, 15 kino filmų, 13 meno parodų, 35 renginiai Bibliotekų erdvėje, 15 pasikalbėjimų „Šortuose“, 50 renginių Muzikos salėje ir t. t.

204 autografų dalybos stenduose.

75 stendai Muzikos salėje.

18 renginių erdvių.

17.200 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis.