Rosita Garškaitė. Gedimino Šulco nuotrauka.

Krikščioniškas interneto dienraštis bernardinai.lt šiemet švenčia 15 metų sukaktį. Ta proga kalbiname naująją portalo vyr. redaktorę ROSITĄ GARŠKAITĘ. Kūrybiniam procesui ji vadovauja kelis mėnesius, prieš tai buvo vyr. redaktoriaus pavaduotoja. Rosita į redakciją, kurios dalimi buvo anksčiau, studijuodama magistrantūrą, grįžo prieš dvejus metus.

„Bernardinai.lt man visuomet atrodė ypatinga interneto erdvė, pasūdyta Evangelijos, švari, kultūringa. Ne karo frontas, o susitikimo vieta, kur gerai jaučiasi ir randa įdomių publikacijų ir tikintysis, ir ieškantis, abejojantis. Manau, kad tokia viešoji erdvė reikalinga Lietuvai, ypač pastaruoju laiku, kai netrūksta susipriešinimo, dezinformacijos, emocijų kaitinimo“, – apie sugrįžimą į redakciją sako Rosita.

Ką jums reiškia dirbti šioje redakcijoje?

Visų pirma aš ir kolegos kuriame dienraštį – žiniasklaidos priemonę. Taigi mums svarbu rengti aktualias, patikimas, kokybiškas publikacijas. Siekiame informuoti apie svarbiausius religinio ir kultūrinio gyvenimo įvykius, reflektuoti tam tikrus visuomenės gyvenimo procesus, priartinti Kristaus žinią prie šiuolaikinio žmogaus.

Dienraščio krikščioniškumas reiškiasi ne tik religinėmis temomis, bet ir visą darbą apimančia nuostata, kad užuot kritikavus ar pasidavus apokaliptinėms nuotaikoms reikia stengtis suprasti, kas blogai, siekti tai keisti, kurti gėrį. Tikrai nesame superherojai, bet pasitikime Dievu ir tuo, kas parašyta Jono Evangelijoje: „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ (Jn 1,5)

Ar kasdienis komandos darbas irgi persmelktas Evangelijos dvasia?

Be manęs, čia dirba dar keturi skirtingas sritis kuruojantys redaktoriai ir kalbos redaktorė, du operatoriai. Administraciją sudaro direktorė, projektų vadovė, buhalterė, reklamos specialistė. Taip pat turime bendradarbių, kurie reguliariai rengia tekstus. Didesnė dalis „bernardinuose“ dirba ne visą darbo dieną, derina įsipareigojimus su studijomis ar kitais darbais.

Komanda nedidelė, tad vieni kitus gerai pažįstame, susitinkame kasdien, o ir darbo pobūdis nulemia intensyvų bendravimą. Esame skirtingų pažiūrų – dėl to kartais sugaištame laiko diskutuodami tarpusavy, tačiau stovime ant bendro tiesos ieškojimo ir meilės artimui pagrindo.

Dienraščio steigėjai – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas, iš čia „bernardinai.lt“ gavo pavadinimą. Kiek broliai dalyvauja redakcijos veikloje?

Pranciškonų dėka turime stogą virš galvos su elektra, vandeniu, šildymu, internetu vienoje gražiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Pastaruoju metu broliai vis labiau stengiasi pagal galimybes prisidėti tiek finansine, tiek turinio prasme. Nors esame tik viena iš daugelio vienuolių misijų, tikimės, kad jų palaikymas tik augs.

Kokią savo misiją matote dabartinėje visuomenėje?

Vadovaudamiesi Kristaus mokymu, kuriame aktualų, viltingą, alternatyvų populiariajai žiniasklaidai dienraštį. Mūsų turinys skirtas visiems krikščionybei nealergiškiems žmonėms, mokantiems lietuvių kalbą (šypsosi).

Mano supratimu, sekuliarioje Lietuvoje krikščioniška žiniasklaida, gebanti kalbėti plačiai auditorijai – ne tik tai, kuri išmano jos prielaidas ir žargoną, – vykdo ir tam tikrą šviečiamąją misiją. Didžiausiose medijos priemonėse dėl priešiškumo ar neišmanymo retai rasi kokybiškos medžiagos religijos temomis, o kartais pasitaiko ir klaidinančios informacijos, manipuliacijų. Netikintiesiems dažnai nesuprantama, kad religija nėra tik privatus reikalas. Dėl tokio požiūrio gali kilti ir kyla iššūkių religijos laisvei.

Krikščioniška žiniasklaida, taip pat ir bernardinai.lt, gali užimti tam tikrą ramaus ir lėto informacijos vartojimo nišą. Esame pavargę nuo jos pertekliaus, nuo gyvenimo tempo net perkaitę, kaip sakė Lietuvoje viešėjęs žymus norvegų antropologas T. H. Eriksenas. Tokioje situacijoje mes galime sau leisti nebėgti įkandin didžiųjų interneto portalų, siekiančių pranešti kuo daugiau ir kuo greičiau, o atrinkti tai, kas svarbiausia. Pateikti aktualijas netriukšmingoje aplinkoje, kur neskauda akių nuo mirgančios reklamos, apmąstyti temas, išgryninti argumentus, užuot kursčius aistras.

Esate įkurti katalikiško vienuolių ordino. Ar „bernardinai.lt“ galima vadinti katalikišku portalu?

Nors daugiausia dėmesio religijos temose skiriama katalikybei, vadinamės krikščionišku dienraščiu, nes manome, kad ir kitų konfesijų krikščionims turinys priimtinas, bendradarbiaujame ir su ortodoksais, ir su protestantais, domimės tuo, kas vyksta su broliais ir sesėmis Kristuje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Katalikiška ar krikščioniška žiniasklaida yra įvairi ne tik medijomis (radijas, žurnalas, interneto svetainė etc.), auditorijomis (vaikams, šeimoms, intelektualams etc.), bet ir santykiu su nekatalikišku pasauliu – žmonėmis, reiškiniais, įvykiais. Galima su juo bendradarbiauti, nekreipti į jį dėmesio ar kritikuoti. Bernardinai.lt turi į dialogą orientuoto dienraščio reputaciją.

Kita vertus, tai mūsų kuriama pridėtinė vertė – galime išdrįsti aptarti temą, kurios kiti krikščionys vengia, ar pasirinkti skirtingus pašnekovus, manydami, kad įmanoma rasti bent kažkokį bendrą pagrindą susikalbėti. Gerbiame skaitytoją, pasitikime jo gebėjimu susidaryti savo nuomonę ir poreikį suprasti kitaip mąstančio argumentus. Ją užsitarnauti ir išlaikyti nėra lengva, nes gali būti apkaltintas drungnumu, aiškios pozicijos trūkumu.

Kritikos sulaukiame dažnai ir iš skirtingų pažiūrų žmonių. Tai nieko bloga, galima net pasidžiaugti, kad žmonės kritiški tam, ką skaito. Vis dėlto, mane glumina, kai skaitytojai tapatina publikuojamų autorių mintis su redakcijos nuomone arba tikisi iš bernardinų aiškios pozicijos daugeliu skirtingų klausimu – nuo vaikų teisių apsaugos iki nacionalinės premijos rašytojui Mariui Ivaškevičiui. Žiniasklaida – ne teismas ir ne frontas, nemanau, kad turėtume skelbti verdiktus ar žvanginti ginklais.

Skleidžiant evangelinę žinią nūdienos visuomenėje tenka vytis šiuolaikinio pasaulio tendencijas?

Yra įvairių evangelizacijos būdų – melstis, ugdyti vaikus ir jaunimą, užsiimti karitatyvine, pastoracine veikla, stiprinti šeimas ir bendruomenes. Mes esame internetinė žiniasklaidos priemonė ir turime būti kuo geresnė, kad Kristaus žinia būtų išgirsta. Dėl to svarbu neatsilikti nuo kitų veikiančių šiame lauke, reaguoti į kintančius skaitytojų įpročius, naujas technologijų ir dizaino tendencijas. Tikimės, kad jau šių metų pabaigoje pavyks nudžiuginti bernardinai.lt skaitytojus atsinaujinusia svetaine.

Akcentuojate laisvę nuo mirgančių reklamų. Tad kaip išsilaiko jūsų dienraštis? Kokia skaitytojų pagalba reikalinga?

Didžiąją bernardinai.lt pajamų dalį sudaro projektinės lėšos – tiek iš valstybės, tiek iš privačių fondų. Tai turi savo kainą: įsipareigojame tam tikroms temoms ir publikacijų kiekiams. Deja, ne visada fondų ir skaitytojų lūkesčiai sutampa.

Skaitytojų parama sudaro apie trečdalį mūsų biudžeto. Pajamomis iš reklamos jį papildome minimaliai. Viena vertus, mums rūpi švari erdvė – dėl to mus vertina skaitytojai. Kita vertus, reklamos visiškai neatsisakome, nes vertingoms krikščioniškoms, socialinėms, kultūrinėms iniciatyvoms galime suteikti sklaidos galimybę. Taip pat vietos randame ir solidžių, mūsų vertybėms neprieštaraujančių produktų ar paslaugų reklamai.

Faktinė finansinė situacija sudėtinga tuo, kad mėnesio pradžioje nežinome, kokia bus jo pabaiga. Šiais laikais sunku išsilaikyti net ir komercinei žiniasklaidai. Esame paskaičiavę, kad jei bent pusė skaitytojų kas mėnesį paremtų mus vienu euru, galėtume nesibaiminti dėl dienraščio ateities ir susitelkti į kokybiško, nuo projektų nepriklausomo turinio kūrimą. Todėl šiuo metu vykdome vieno euro misiją, kviesdami skaitytojus remti mus reguliariai. Vienas euras per mėnesį nėra labai daug, tiesa? Kita vertus, suprantu, kad nėra lengva įsipareigoti, nes esame įpratę internete skaityti „nemokamai“, nesusimąstydami, kad kažkas už tai turi sumokėti.