Arkivysk. Gintaras Grušas. Evgenios Levin nuotrauka

 Pirmadienį Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas grįžo iš Vatikane vasario 21–24 d. vykusio susitikimo dėl nepilnamečių apsaugos. Tai pirmas tokio masto susirinkimas, skirtas seksualinio išnaudojimo problemai Bažnyčioje. Jame dalyvavo viso pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkai, vienuolijų vadovai, taip pat pasauliečiai ekspertai. Vasario 25 d. vykusioje spaudos konferencijoje arkivyskupas pasakojo, kad prieš Vatikane vykstantį susitikimą dalyviai iš popiežiaus Pranciškaus gavo namų darbų – asmeniškai susitikti su seksualinio išnaudojimo aukomis.

Pirmą kartą seksualinio išnaudojimo aukų liudijimus arkivyskupui Gintarui Grušui teko išgirsti 2012 m. Vatikane vykusiame panašaus pobūdžio susitikime. Viena moteris pasakojo, kaip ją, vienuolikmetę, išnaudojo ligoninės kapelionas: dieną atnešdavo Komuniją, o naktį sugrįžęs ją fotografuodavo ir tvirkindavo. „Pats iš pirmų lūpų girdi, kaip tai sugriovė žmogaus gyvenimą“, – dalijosi arkivyskupas. Jo teigimu, matydamas seksualinės prievartos pasekmes žmonių gyvenimams, imi suprasti jų reakcijas, pykčio priepuolius, neradus nei teisingumo, nei kam išsikalbėti. „Klausydamas pasakojimų apie nukentėjusiųjų žaizdas, pats supratau, kad išklausymas yra jų gydymo proceso dalis“, – teigė arkivyskupas, primindamas popiežiaus Pranciškaus raginimą išklausyti ir padėti seksualinio išnaudojimo aukoms. 

 Vatikane vykusiame susitikime kiekviena darbo sesija prasidėjo seksualinio išnaudojimo aukų liudijimais. Žiniasklaidai jie liko nežinomi, turime tik nuotraukų iš vyskupų ir kitų dalyvių atgailos pamaldų, kuriose vienas iš nukentėjusiųjų grojo smuiku. G. Grušas pabrėžė, kad tai buvo skaudūs asmeniniai liudijimai, ir dėl to aukos norėjo likti anonimiškos. Arkivyskupas dalijosi, kad viena iš liudijusių aukų savo išgyventą patirtį sudėjo į eilėraštį.

EPA nuotrauka

Kodėl svarstytas tik nepilnamečių apsaugos klausimas?

Arkivyskupas teigė, kad būta kritikos, jog susitikime svarstomas per siauras klausimas, nes seksualinis išnaudojimas Bažnyčioje yra platesnio masto. Jo manymu, popiežius kryptingai pasirinko siaurą temą, kad ją išnagrinėjus būtų galima eiti prie kitų klausimų. Pranciškus pabrėžė, kad vaikų seksualinis išnaudojimas yra ne vienintelė problema. Vaikų prostitucija, vaikai kariai, vaikai sutuoktiniai (visuomenėse, kuriose ištekinamos mažametės mergaitės), vaikų organų prekyba, karo aukos, pabėgėliai ir abortuojami vaikai – taip pat į nepilnamečių apsaugos klausimą patenkančios pasaulinės problemos.

Visgi esminė svarstyta problema buvo nepilnamečių seksualinis išnaudojimas ir, anot arkivyskupo, susitikimu siekta įveikti tylos kultūrą. Popiežius vyskupams pateikė Jungtinių Tautų duomenis, rodančius, kad vaikų seksualinis išnaudojimas plačiausiai paplitęs šeimose ir jų artimoje aplinkoje: mokyklose, sporto komandose, vaikų namuose, taip pat ir Bažnyčioje. Kaip sakė popiežius, net ir vienas atvejis sukrečia. Arkivyskupas pasakojo, kad kai kurie vyskupų konferencijų pirmininkai darbo grupėse teigė, pas juos šios problemos nesant, tačiau po kelių dienų vis dažniau pripažindavo, kad jų kraštuose klausimas tiesiog nutylimas. Vis dėlto susitikimai su Afrikos ir Tolimųjų Rytų vyskupais atskleidė, kad jų kraštuose opiausia vaikų seksualinės prekybos problema.

„Tai buvo Bažnyčios visuotinumo patirtis – galėjau bendrauti  su vyskupų konferencijų atstovais iš viso pasaulio. Mačiau bendrą rūpinimąsi Bažnyčios gėriu, Bažnyčios problemomis ir žaizdomis. Skirtingose pasaulio vietose patirtys yra kitokios, vis dėlto Bažnyčia yra viena ir, kaip sakė popiežius, jei kenčia viena kūno dalis, tai skauda visam kūnui“, – kalbėjo G. Grušas. Arkivyskupas pabrėžė, kad Bažnyčia jau du tūkstančius metų reformuojasi – vis atranda, kur nuklydusi, ir taisosi. Jo manymu, šiandien Bažnyčiai reikalinga reforma yra seksualinio išnaudojimo srityje .

EPA nuotrauka

Gairės vyskupų konferencijoms

Popiežius rengia dokumentą motu proprio dėl nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos, kurio tikslas – sustiprinti šių nusikaltimų prevenciją Romos kurijoje ir Vatikane. Iš Tikėjimo mokymo kongregacijos laukiama instrukcijos Vademecum, kurioje viso pasaulio vyskupams bus pateiktos gairės, kaip vykdyti tyrimus dėl seksualinio išnaudojimo. Arkivyskupas Grušas itin pabrėžė prevencijos svarbą – mokymus tiek dvasininkams, tiek Bažnyčioje su vaikais dirbantiems pasauliečiams, kaip išvengti seksualinio išnaudojimo atvejų, kaip juos atpažinti, kur kreiptis pastebėjus prievartą.

Paklaustas apie pasauliečių įsitraukimo galimybę, arkivyskupas paminėjo, kad susitikime buvo akcentuojamas ekspertų įsitraukimas tiriant seksualinio išnaudojimo atvejus – vyskupui reikalinga ekspertų komisija. Uždavus vyskupo atskaitomybės klausimą (kunigai atsiskaito vyskupams, o kam atsiskaito pastarieji?), G. Grušas pabrėžė, kad pirmiausia vyskupai atsiskaito popiežiui, bet susitikime buvo kalbėta ir apie galimybę stiprinti vyskupų metropolitų vaidmenį – Lietuvoje tai būtų Vilniaus ir Kauno arkivyskupų atsakomybė. Taip pat kalbėta apie vyskupų tarpusavio brolišką pataisymą. Kaip pasakojo arkivyskupas G. Grušas, buvo svarstyta daug variantų, galutinį sprendimą priims popiežius.

Tikinčiųjų vaidmuo

G. Grušas pabrėžė, kad tikintieji, pastebėję seksualinio išnaudojimo atvejų, turi raginti nuskriaustuosius kreiptis pirmiausia į teisėsaugą, o jei tai vyksta Bažnyčioje – ir į jos atstovus. Popiežius pabrėžė ir tikinčiųjų maldos vaidmenį: ši krizė yra piktojo darbas, sako popiežius, ir kadangi kova vyksta dvasiniu lygmeniu, reikia atsakyti ir dvasinėmis priemonėmis.

 Dvasininkų formacija lytiškumo srityje

Arkivyskupas teigė, kad susitikime kalbėta ir apie dvasininkų formaciją, kuri turi prasidėti seminarijoje ir tęstis priėmus šventimus: „Svarbu atkurti teisingą tikėjimu ir Bažnyčios mokymu pagrįsta gyvenimą, teisingą mokymą apie lytiškumą.“ Arkivyskupo manymu, tikėjimo mokymą lytiškumo klausimais svarbu stiprinti ir tarp pasauliečių.  

„Bažnyčia moko, kad lytiškumas yra mums duota dovana, per kurią skleidžiasi mūsų žmogiškumas. Santuokoje teisingas santykis su lytiškumu pasireiškia per sutuoktinių ištikimybę ir vieno kitam savęs dovanojimą. Dvasininkai duoda skaistybės ir celibato įžadus. Tai savęs dovanojimas – kūno ir viso gyvenimo – Bažnyčiai. Neteisingas tų dovanų naudojimas mažų mažiausiai yra nuodėmingas, o mūsų Vatikane aptartais atvejais – tai ne tik nuodėmė, bet ir nusikaltimas.“

Paklaustas, ar seksualinio išnaudojimo krizę vadintų Bažnyčios tikėjimo krize, arkivyskupas taip įvardinti nesutiktų. „Kaip ir popiežius sakyčiau, jog piktasis panaudojo žmonių silpnumą, kad skleistų savo blogį. Šventasis Tėvas kalbėjo apie dvasininkų formacijos būtinumą, o tai reiškia būtinybę stiprinti Jono Pauliaus II kūno teologijos mokymą, stiprinti supratimą, kas yra Bažnyčia, kas yra kunigas, koks yra kunigo vaidmuo. Susitikime buvo kalbėta apie ganytoją – kaip jis turėtų elgtis su tikinčiaisiais, savo kaimene. Tai apima ne tiek administracinį, kiek jo vaidmenį tikėjimo srityje, ganytojo kaip tarno vaidmenį Bažnyčioje. Jei tikėjimo krizė suprantama kaip tikėjimo praradimas, to nevadinčiau priežastimi. Tai yra žmonių silpnumas, kai kur ligos, kai kur pasidavimas šėtono pinklėms“, – sakė arkivyskupas.

EPA nuotrauka

Nepilnamečių pornografija ir vaikų santuokos

Popiežius susitikime iškėlė ir nepilnamečių pornografijos problemą. Arkivyskupas aiškino, kad pagal Bažnytinę teisę, vaikų pornografijos žiūrėjimas dvasininkams prilyginamas seksualinei prievartai prieš vaikus. Šiuo metu vaikų pornografijos apibrėžimas taikomas vaikams iki 14 metų, popiežius nori amžiaus ribą pakelti iki 18 m. Kitas klausimas – amžiaus cenzas santuokai. Bažnyčia, norėdama prisitaikyti prie vietinių kultūrų, santuokai yra nustačiusi 14 metų minimalų amžių. Konkrečios vyskupų konferencijos amžiaus cenzą dažniausiai pritaiko prie vietinės teisinės sistemos. Per susitikimą iškeltas pasiūlymas bažnytinėje teisėje amžiaus cenzą santuokai pakelti iki 16 m.

Popiežiaus perspėjimas: vengti dviejų kraštutinumų

Žvelgdamas į dabartinę situaciją Bažnyčioje, popiežius susitikimo dėl nepilnamečių apsaugos dalyvius ragino vengti dviejų kraštutinumų. Viena vertus – perdėtos saviplakos, reaguojant į žiniasklaidos paviešintus pranešimus apie praeities dvasininkų seksualinio išnaudojimo atvejus. Kita vertus – gynybinės laikysenos, kuri ignoruoja šių rimtų nusikaltimų priežastis ir pasekmes. Turime šią problemą spręsti ir Bažnyčioje, ir pasaulyje, teigė popiežius. Arkivyskupas G. Grušas, komentuodamas popiežiaus perspėjimą, teigė, kad Pranciškus remiasi dvasinio gyvenimo patirtimi – jei žmogus vien galvoja apie praeityje padarytas nuodėmes, jis savimi nusivilia ir nesitaiso. Į problemą reikia žvengti rimtai ir tuomet taisytis, kad ateityje tai nepasikartotų.

Seksualinio išnaudojimo atvejai Bažnyčioje pradėti tirti maždaug prieš 30 metų. Kanados vyskupų konferencija viena pirmųjų 1987 m. paskelbė direktyvas, skirtas užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui. 1992 m. JAV katalikų vyskupų konferencija paskelbė principus, kurių reikia laikytis pasiekus žiniai apie galimą seksualinį vaiko išnaudojimą: nušalinti įtariamą kunigą nuo pareigų, atlikti medicininę ekspertizę. 2002 m. įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II ir JAV kardinolų susitikimas Romoje, skirtas seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje problemai.

Lietuvos vyskupų direktyvos dėl seksualinio išnaudojimo atvejų tyrimo ir prevencijos paskelbtos 2012 m. Arkivyskupas sakė, kad pernai žiniasklaidoje paviešinti seksualinio išnaudojimai atvejai įvykdyti daugiausia 1950–1990 metais. Bažnyčiai pradėjus dirbti šiuo klausimu, seksualinio išnaudojimo atvejų skaičius labai ryškiai sumažėjo. Bažnyčia, anot arkivyskupo, ėmėsi dirbti kartu su visuomene, kad užkirstų kelią šiam nusikaltimui plisti: „Kaip sakė popiežius, išėję iš tamsos turime atsinaujinti šviesoje ir spindėti pasauliui.“