Programos sudarytojos Aistė Račaitytė ir Mantė Valiūnaitė. „Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka

Su šūkiu „Kai sustoji – pabunda vaizduotė“ kovo 21 dieną prasidės ir dvi savaites iki pat balandžio 4 dienos tęsis 24-asis festivalis „Kino pavasaris“, šiemet kokybišku kinu kviesiantis pailsėti ir pabėgti nuo greitos gyvenimo realybės bei triukšmo. Festivalio organizatoriai žada: per 100 pilnametražių ir dar pusšimtis šių metų festivalio filmų žiūrovus skatins būti geresnius, tolerantiškesnius, kultūringesnius. 

Vasario 27-ąją festivalio naujienoms ir konkursinei programai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška teigė, kad festivalis jau keletą metų kryptingai siekia mažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį: „Stengiamės, kad kino šventė dvi savaites vyktų ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje šalyje. Labai džiaugiamės šiemet galėdami savo filmus pristatyti net 19 Lietuvos miestų dvi savaites vienu metu, 25 kino teatruose, 39 kino salėse. Šiemet prie gausios „Kino pavasario“ šeimos prisijungia nauji miestai: Mažeikiai, Jonava, Telšiai, Tauragė, Visaginas, Druskininkai, Šakiai, Birštonas.“

Kovo 21 dieną „Kino pavasaris“ prasidės garsiojo teatro ir kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo filmu „Vasara“ („Leto“) apie legendinį Viktorą Cojų ir grupę „Kino“, kuris buvo baigtas kurti namų arešto sąlygomis. Tai romantiška ir maištinga kelionė į 9-ojo dešimtmečio Leningradą, kurio pogrindyje griaudi roko muzika, o jaunų žmonių širdys plaka laisvės troškimu. 

„Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka

2019 M. „KINO PAVASARYJE“: 170 filmų – 113 ilgametražių, 57 trumpametražiai, 5 programos (konkursinė, „Meistrai“, „Metų atradimai“, „Festivalių favoritai“, „Kritikų pasirinkimas“), 2 retrospektyvos. 4 programų sudarytojai: Mantė Valiūnaitė, Aistė Račaitytė, Gediminas Kukta, Dovilė Raustytė. 19 Lietuvos miestų, 25 kino teatrai, 39 kino salės.

Visiems prieinamas 

Tradiciniai specialieji „Kino pavasario“ seansai senjorams, pasak A. Ramaškos, šiemet išsiplės, nes praėjusiais metais sulaukė didelio dėmesio – visi norintieji netilpo į sales. Šiemet filmai senjorams už priimtiną kainą bus rodomi ne tik Vilniuje, taip pat – įgarsinti lietuviškai, nes daugelis senyvo amžiaus žmonių, kaip iš atsiliepimų išgirdo festivalio organizatoriai, sunkiai geba perskaityti titrus. Taip pat lietuviškai įgarsintas kinas pasieks ir regionų kino teatrus, kur žmonės dar nėra pratę jį žiūrėti su titrais.

2019 m. „Kino pavasaris“ taps prieinamesnis ir turintiesiems negalią. Organizatoriai žada greitu metu informuoti, kurios kino salės taps patogesnės patekti asmenims, turintiems judėjimo negalią. „Kino pavasaris“ parodys ir pirmąjį specialaus garsinio vaizdavimo filmą, pritaikytą žmonėms, turintiems regos negalią. Bus ir keletas adaptuotų turintiesiems klausos negalią. 

Tradiciškai parengta patiems mažiausiems žiūrovams skirta programa, taip pat – filmai jaunimui, atrinkti jaunų žmonių. Negalintieji fiziškai atvykti į kino teatrus pasižiūrėti festivalio filmų tai galės padaryti „Telia“ platformoje, kur naujausi darbai bus rodomi tuo pat metu. 

Kasmet festivalio žiūrovams iškyla klausimas, kaip išsirinkti filmus iš tokios gausybės. A. Ramaška sakė, kad šiemet „Kino pavasario“ partneris, draudimo bendrovė „Ergo“, pristatys naują rekomendacijų platformą „Kinas be nenuspėjamų scenarijų“, kurioje bus galima atsirinkti savo skonio filmus pagal žanrus, temas, šalis, rekomenduotojus ir pan. 

Draudimo bendrovė taip pat apdraus visų žiūrovų bilietus: jeigu įsigijusieji juos iš anksto dėl netikėtų aplinkybių negalės atvykti, svetainėje bus galima pasirinkti kitą siūlomą savo numatyto filmo seansą. 

Bilietais į kino festivalį bus pradėta prekiauti kovo 1-ąją. Tądien bus galima įsigyti pigesnių bilietų į konkrečius kino seansus. Kovo 8-ąją vyks tradicinė abonementų akcija, kovo 21-ąją – dviejų bilietų už vieno kainą akcija „Akropoliuose“ rodomiems filmams.

„Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka
Aistė Račaitytė ir Mantė Valiūnaitė. „Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka

„Kino pavasarį“ uždarys R. Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“, kuris tarsi pratęs praėjusiais metais festivalį uždariusios M. Survilos „Sengirės“ temą, tik šįkart žiūrovai vietoj girių nusikels į kormoranų koloniją Juodkrantėje.

Baimės kitoniškumui tema ir lyčių lygybė

Festivalio programos sudarytojos Aistė Račaitytė ir Mantė Valiūnaitė pristatė šiųmečio festivalio turinio naujienas. 

„Norėtųsi pristatomai programai suteikti kontekstą, apžvelgti visus metus, kas kine įvyko svarbaus, – kalbėjo M. Valiūnaitė. – Keliaujant po festivalius ir žiūrint labai daug filmų, išryškėja tam tikros tendencijos, kurios užima daugiausia laiko kino ekranuose. Vis dar labai svarbi tema – ir vertingai neišeinanti iš ekrano – kitoniškumo baimė. Daug dėmesio skiriama klimato kaitai, antropocenui, žmogaus ir gamtos santykiui. Europos kino kūrėjų darbuose, kaip ir pernai, vis dar labai ryški šeimos sampratos refleksija, taip pat permąstomi socialiniai vaidmenys. Galbūt naujesnė linija – profesinis kelias ir karjeros metami iššūkiai žmonėms.“ 

Vienas svarbiausių reiškinių, į kuriuos, kaip ir didieji pasaulio kino festivaliai, atsižvelgia ir „Kino pavasaris“, programos sudarytojos tikinimu – lyčių lygybės principas kino industrijoje: didžiuosiuose kino ekranuose stengiamasi reprezentuoti įvairius visuomenės narius, skirtingas perspektyvas į mus supančią tikrovę.

M. Valiūnaitė išskyrė keletą vertingų filmų, kurie dėl ilgo derinimo nespėjo atsidurti šių metų „Kino pavasario“ kataloge: režisieriaus Sameh Zoabi „Liepsnojantis Tel Avivas“ ir du filmai iš ką tik pasibaigusio Berlyno kino festivalio – kitoniškumo baimę tyrinėjantis, siaubo ir mistinius elementus jungiantis Denis Côté filmas „Vaiduoklių miestelio antologija“ ir Safy Nebbou visiškai naujas darbas „Antroji aš“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Juliette Binoche. 

Tradicinėje „Pačioje trumpiausioje naktyje“ kovo 23 dieną bus rodomi įdomiausi, geriausi Europos trumpametražiai filmai. Festivalyje atsispindės ir televizijos serialų populiarumas: bus parodytas vienas įdomiausių ir juokingiausių prancūzų meistro Bruno Dumont TV mini serialas „Kenkenas ir ateiviai“. 

Prancūzės C. Denis ir senegaliečio D. D. Mambéty retrospektyvos 

Didžiausia, 9 filmų, „Kino pavasario“ retrospektyva skirta prancūzų režisierei Claire Denis – ypač plataus žanro kino kūrėjai, kurios karjera trunka jau tris dešimtmečius. C. Denis retrospektyvą pradės 1988 metais sukurtas, autobiografiniais motyvais pagrįstas „Šokoladas“, nukeliantis į Afrikos koloniją ir iškeliantis šios režisierės kūryboje tyrinėjamą postkolonialistinį motyvą. 

C. Denis retrospektyvą uždarys pernai Toronto kino festivalyje pristatytas jos naujausias mokslinės fantastikos žanro filmas „Gyvenimas aukštybėse“, kuriame vaidina Robertas Pattinsonas ir jau minėta J. Binoche. 

Pasak programos sudarytojos A. Račaitytės, ši režisierė prancūzišką kiną praturtino savo žvilgsniu į marginalizuotus visuomenės atstovus. Jai būdingas netradicinis pasakojimas, scenarijams – pasakojimo elipsės, kurias C. Denis kuria labai sąmoningai. Kartais jos filmuose ne pasakojimas, o forma, ritmas, muzika, kameros judėjimas padeda atskleisti labai intymų ryšį su herojais. 

Kita retrospektyva – maža, bet ypatinga – dedikuota režisieriui iš Senegalo Djibrilpui Diopo Mambéty. Tai vienas originaliausių afrikiečių autorių, ir, pasak M. Valiūnatės, nors jis sukūrė tik du ilgametražius bei keletą trumpametražių filmų, dėl savo unikalios kino kalbos, stiliaus, išskirtinės asmenybės yra laikomas vienu ryškiausių Afrikos režisierių. Retrospektyvoje bus parodyti du D. D. Mambéty ilgametražiai filmai – „Touki Bouki“ ir „Hienos“.

Programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė. „Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka
Programos sudarytoja Aistė Račaitytė. „Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka

9 salė išryškins tuos filmus, kurie dažnai nepelnytai pasimeta, ši salė dedikuota patiems drąsiausiems, originaliausiems kino programos kūriniams ir tiems žiūrovams, kurie neabejingi eksperimentiniam kinui.

Festivalio nauja erdvė – eksperimentiniam kinui skirta salė

Šių metų „Kino pavasaryje“ žiūrovų laukia nauja erdvė – eksperimentinio kino oazė, kaip ją pavadino M. Valiūnaitė. 9 salėje kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ bus rodomi pačių skirtingiausių formatų, ir nufilmuotų 35 mm, ir 16 mm juosta, filmai. 

„9 salė išryškins tuos filmus, kurie dažnai nepelnytai pasimeta, ši salė dedikuota patiems drąsiausiems, originaliausiems kino programos kūriniams ir tiems žiūrovams, kurie neabejingi eksperimentiniam kinui, kurie nori ko nors ypatinga, – tvirtino M. Valiūnaitė. – Šią salę atidarysime kovo 21 dieną menininko Jeremy Shaw, kuris atvyksta į Lietuvą, filmu „Kvantifikacijos trilogija“, nukeliančia į skirtingus laikotarpius ateityje.“ 

Šioje salėje pamatysime ir visus abiejų retrospektyvų filmus. Pirmąjį festivalio šeštadienį, kovo 23-iąją, čia vyks specialus seansas, skirtas Jono Meko atminimui – bus parodytas originalia 16 mm juosta jo nufilmuotas filmas „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“. 

Lietuviškos premjeros 

Konkursinėje programoje, Europos debiutų konkurse, tarp 13 Europos filmų varžysis du iš Lietuvos: Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Animus Animalis (apie žmones, žvėris ir daiktus)“, kurio premjera įvyko Leipcigo dokumentinio kino festivalyje. Filmas, prasidedantis istorija apie medžiotojus ir taksidermininkus, ilgainiui virsta svarstančiu filosofinius klausimus apie gyvybę ir mirtį. Jis išsiskiria savitu režisierės žvilgsniu į tikrovę, labai įtaigiai kuriama gana grėsminga ir intriguojančia atmosfera. 

Antras mūsų šalies filmas Europos debiutų konkurse – Marijos Kavtaradzės debiutinio ilgametražio filmo „Išgyventi vasarą“ lietuviška premjera, pristatyta Toronto kino festivalyje. Šis kelio filmas kalba apie trijų žmonių siekį įsikibti į gyvenimą bet kokiomis aplinkybėmis, tyrinėjantis labai svarbią, bet vis dar per retai aptariamą temą – psichinėmis ligomis sergančių žmonių problemas. 

Trumpame konkurse iš Lietuvos varžysis 5 trumpametražiai filmai: Tito Lauciaus „Šeima“, Kamilės Milašiūtės „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“, Skirmantos Jakaitės „Žonglierius“, Akvilės Žilionytės „Langai“ ir Lauryno Bareišos „Kaukazas“. Jų premjeros bus pristatytos kovo 21 dieną „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre. 

Iš lietuvių dar bus parodytas debiutinis Ernesto Jankausko filmas „Čia buvo Saša“, nagrinėjantis opią įsivaikinimo temą.

Vienas savo tema labiausiai intriguojančių ir laukiamiausių lietuvių darbų „Kino pavasaryje“ – dokumentinio kino režisieriaus Artūro Jevdokimovo „Second Hand“. Tai ir detektyvas, ir trileris, ir melodrama apie dėvėtų drabužių verslo užkulisius. 

„Kino pavasarį“ uždarys debiutinis Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“, Lokarno filmų festivalyje apdovanotas kaip geriausias debiutas. „Rūgštus miškas“ tarsi pratęs praėjusiais metais festivalį uždariusios Mindaugo Survilos „Sengirės“ temą, tik šįkart žiūrovai vietoj girių nusikels į kormoranų koloniją Juodkrantėje.

„Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė ir vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. „Kino pavasario“ organizatorių nuotrauka

Pagrindinio konkurso prizo taip pat sieks geriausias praėjusių metų Berlyno kino festivalio filmas „Neliesk manęs“, kurio režisierė A. Pintilie atvyksta į Lietuvą.

Europos debiutai ir jaunimo atrinkti filmai jaunimui

Šiemet pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje – Europos debiutų konkurse, be minėtų dviejų lietuviškų filmų, pagrindinio konkurso prizo taip pat sieks geriausias praėjusių metų Berlyno kino festivalio filmas „Neliesk manęs“, kurio režisierė Adina Pintilie atvyksta į Lietuvą, garsaus britų fotografo Richardo Billinghamo gausiai festivaliuose apdovanota drama „Rėjus ir Liza“, Kanų Kritikų savaitės didįjį prizą pelniusi forma ir turiniu pasižyminti portugalų juosta „Diamantino“ (režisieriai Gabrielis Abrantesas, Danielis Schmidtas), Europos kino akademijos apdovanojimuose geriausiu animaciniu filmu pripažinta karo žurnalisto Ryszardo Kapuścińskio istorija „Dar viena gyvenimo diena“ (režisieriai Raúlis De La Fuente, Damianas Nenow) ir kiti Europos režisierių debiutai. Filmus vertins tarptautinė žiuri.

„Kino pavasaris“, bendradarbiaudamas su „Meno aviliu“ ir jų vykdomu tarptautiniu kino edukacijos projektu „Moving Cinema“, subūrė 17–19 metų amžiaus kinu besidominčius jaunuolius, kad savo bendraamžiams atrinktų „Kino pavasario“ filmus. Aštuonetas, žiūrėdamas filmus ir apie juos diskutuodamas, sudarė savo „Jaunųjų programerių“ šešetuką, į kurį pateko ir M. Kavtaradzės juosta „Išgyventi vasarą“, ir Lokarne už geriausią režisūrą apdovanota drama „Per vėlu mirti jaunam“, ir kiti keturi jauniems žmonėms aktualiomis temomis ir artima stilistika kalbantys filmai.