Istorinėje nuotraukoje – Tilmansų vila buvusioje Smėlio gatvėje, Kaune. Dienraščio „Draugas“ nuotrauka

Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“. Visuomenė pirmą kartą turi unikalią galimybę vienoje vietoje pamatyti ir tikrai nustebti, kokias neįkainojamas meno vertybes buvo sukaupusi šiandien turbūt jau mažai kam girdėta vokiečių fabrikantų brolių Tilmansų šeima, turėjusi Kaune keletą fabrikų, taip pat banką, draudimo bendrovę ir kurios trys kartos čia gyveno nuo 1878 iki 1941 metų.

Pirmasis iš šios šeimos Richardas Tilmansas į Kauną atvyko 1878-aisiais, kai tuo metu čia jau stiprėjo vokiečių tautinė mažuma. Šioje parodoje yra daugiausia pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. K. Tilmansas į Kauną 1906 metais buvo pakviestas dėdės Richardo ir čia atvažiavo su žmona Marija. Jie įsikūrė tuomet turbūt prabangiausioje Kaune viloje Smėlio g. 16 (dabartinė Griunvaldo gatvė). K. Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Naujojoje parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX amžiaus pirmo–ketvirto dešimtmečių pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Pasak parodos kuratorės daktarės Aldonos Snitkuvienės, daug laiko ir pastangų atidavusios šio rinkinio dokumentavimui, parodos parengimui ir puikaus albumo „Tilmansai ir jų palikimas” rengimui, šis rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius.

Tilmansai buvo sukaupę daug įvairių gėrybių. A. Vaškevičiaus nuotrauka

Kaip vieni turtingiausių to meto kauniečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys – baldai, paveikslai, indai, papuošalai, stalo įrankiai ir kiti daiktai leidžia prisiminti šią šeimą, kuri daugiau kaip šešiasdešimt metų vaidino didelį vaidmenį Kauno gyvenime – Tilmansai valdė kelis fabrikus, kitas bendroves, rėmė meną, švietimą ir kultūrą, aktyviai dalyvavo to meto politiniame gyvenime.

Tai, kad Tilmansų palikimas ir šiandien išties vertinamas, liudijo daugybė į parodos atidarymą susirinkusių žmonių, tarp kurių buvo ir tokių, kurie prisimena, kokie pastatai Kaune priklausė šiems vokiečiams, kokie jų fabrikai čia veikė, ką gamino. 1893 m. senojo „Vulkano” bazėje Richardas Tilmansas įkūrė bendrovę „Br. Tilmansai ir Ko”, gaminusią vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius. Jie turėjo ir kaulų miltus gaminusį fabrikėlį. Vieno iš Tilmansų fabrikų vietoje šiandien iškilęs Kauno „Akropolio” prekybos centras, kai kurių fabrikų pastatai išlikę iki mūsų dienų.

Brolių Tilmansų įkurti geležies dirbinių ir statybinių medžiagų prekybos namai „Br. Tilmansai ir Ko” veikė 1894–1940 metais. Tilmansai aktyviai veikė ir finansų srityje – jie dalyvavo steigiant Lietuvos komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas”, o 1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „Til­ka”, iš pradžių gaminusią degtukus, baldus, o vėliau tik saldainius, šokoladą ir kakavą. Čia dirbo tik moterys, o parodoje galima pamatyti ir didžiulę prabangią „Tilkos” saldainių dėžę, kuri buvo padovanota Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai jo 60-mečio proga 1934-aisiais.

Apie visa tai parodos atidarymo metu labai įdomiai papasakojo ir skaidres parodė dr. A. Snitkuvienė. Kai kurias nuotraukas jai atsiuntė Tilmansų palikuonys iš Vokietijos, iš Leverkuzeno miesto. Pasak jos, šios šeimos palikimu ji susidomėjo gana atsitiktinai, kai Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų skyriuje atrado 1941 metais Kultūros paminklų apsaugos įstaigos sudarytą Tilmansų turto, buvusio viloje Smėlio g. 16 registrą.

Tada buvo sužinota, kad dalį surašytų vertybių Marijos ir Kurto Tilmansų sūnui Herbertui buvo leista išsivežti į Vokietiją, dalį jis pats padovanojo Kauno valstybiniam kultūros muziejui. Vertingiausiems dailės ir kultūros požiūriu objektams leidimas tada nebuvo išduotas, jie visi pervežti į Kauno valstybinio kultūros muziejaus patalpas. Pokario metais praradus patekimo į muziejų dokumentus, parvežti eksponatai prarado ir savo istoriją. Tik atradus Kultūros paminklų apsaugos įstaigos registrą, atsirado galimybė atlikti eksponatų identifikavimą ir atkurti jų istoriją.

Tilkos fabriko saldainių dėžė Smetonai. Dienraščio „Draugas“ nuotrauka

„Tai mane labai įtraukė, buvo įdomu tyrinėti rinkinį, identifikuoti ir dokumentuoti eksponatus. Giliau pasidomėjau ir pačia Tilmansų šeima, Lietuvos ambasada Berlyne padėjo rasti šios šeimos palikuonis, todėl į parodos atidarymą atvyko Rudolfo Tilmanso vaikaičiai Gisela ir Michaelis. Praėjus 79 metams, šio unikalaus meno vertybių rinkinio eksponatais jau galime pasidžiaugti visi”, – sakė A. Snitkuvienė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis džiaugėsi, kad dr. A. Snitkuvienė atliko didžiulį darbą, prikeldama iš užmaršties dar vieną Kauno istorijos dalelę. „Mes lyg ir žinojome, kur tie Tilmansų fabrikai buvo, girdėjome, kad jie gyveno turitingai, kaupė meno vertybes, bet kai viskas sudėta į vieną vietą, tai tada labiau supranti ir įvertini tą palikimą”, – sakė direk­torius, vokiškai pasveikinęs į atidarymą atvykusius šeimos palikuonis.

O. Daugelis pabrėžė, kad eksponatų istorija, jų kilmė yra labai svarbu – antai Vokietija yra skyrusi 2 milijonus eurų, kad būtų studijuojama tos šalies muziejuose esančių eksponatų kilmė. Jis džiaugėsi, kad muziejuje saugoma tokia vertinga Tilmansų kolekcija, kad ji dabar sutvarkyta, išėjo puiki knyga, kurioje viena dalis skirta pačiai šeimai ir jos istorijai, o kitoje yra aprašoma pati kolekcija ir jos eksponatai.

Rengiant parodą, muziejuje specialiai lankėsi specialistas iš Olandijos, tyrinėjęs kolekcijoje esantį fajansą. Pasak O. Daugelio, įdomu ir tai, kad kai Kaune Pirmojo pasaulinio karo metais lankėsi Vokietijos kaizeris Paul von Hindenburg, jis gyveno būtent Tilmansų viloje – prie jos buvo pastatyta sargybos būdelė, iškelta Vokietijos vėliava. Yra išlikusi ir parodoje eksponuojama tai įamžinusi nuotrauka.

Leidinio recenzentė, Istorinės Prezidentūros Kaune darbuotoja dr. Ingrida Jakubavičienė gausiai į atidarymą susirinkusiems svečiams sakė, kad naujoji knyga – puiki dovana Kaunui, nes jo istorijoje tautinės mažumos suvaidino svarbų vaidmenį. Tilmansai į Kauną atvežė vakarietišką kultūrą, jų indėlis buvo labai svarbus, o ši kolekcija – viena solidžiausių ir turtingiausių, kurias turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Tilmansų palikimas. Dienraščio „Draugas“ nuotrauka

„Ilgai nebuvo žinoma, iš kur šis palikimas, o dabar jau viskas aišku. Prieš mus atsivėrė įdomi šeimos istorija, labai susijusi su Kaunu – Tilmansai labai domėjosi kultūra, jie Kaune pastatė teatrą, kuris buvo gausiai lankomas, jie buvo aktyvūs politikai, nors nėra aišku, kokios buvo jų politinės pažiūros. Istorinėms aplinkybėms susiklosčius jie turėjo palikti Lietuvą, bet jų turtas – namai, gamyklos, meno kūriniai liko čia, ir dabar galime tuo džiaugtis bei gėrėtis”, – sakė I.Jakubavičienė.

Įdomiais pastebėjimais pasidalino ir kitas knygos recenzentas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis. Jis pabrėžė, kad leidinio autorė pasirinko netradicinį pasakojimo būdą ir panaudojo ne griežtą istorijos įvykių seką, bet pateikė nuoseklų Tilmansų šeimos gyvenimo pasakojimą.

„Tilmansai šalia visų kitų dalykų dar rėmė ir Lietuvos kariuomenę, sportą, jie turėjo futbolo komandas, organizavo lauko teniso turnyrus. Jų santykiai su Lietuvos valdžia nebuvo paprasti, ir tai rodo įvairios detalės, pavyzdžiui sprendimas 1930-aisiais metais Smėlio gatvę, kur buvo Tilmansų vila pavadinti Griunvaldo vardu, o mes visi žinome, kad būtent Žalgirio mūšio metu vokiečių ordinas buvo nugalėtas”, – pastebėjo profesorius.

Tilmansų šeimos palikimu Kaune bus galima gėrėtis iki spalio 20 dienos. Muziejuje taip pat galima įsigyti ir dr. A. Snitkuvienės leidinį apie šią ypatingą šeimą ir prieš nemažai metų jos  šiame mieste paliktus pėdsakus.