Kadras iš rež. Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“, 1993 m., JAV).
Kadras iš rež. Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“, 1993 m., JAV).

Suvokus būtinybę prisiminti Holokausto tragediją, išgyvenusiųjų atsiminimai tapo svarbiausiais praeities įvykių liudijimais. Viena po kitos pasirodė prisiminimų knygos, romanai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, kurių autoriai siekė perteikti nutylėtos istorijos aspektus. Žinomiausias pavyzdys – net septyniais „Oskarų“ apdovanojimais įvertintas Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašas“, kurį Lietuvos žiūrovai kino teatruose kovo 13 d. turės galimybę išvysti pirmą kartą.

Tikrasis iniciatorius

Vokietis Oskaras Schindleris Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgelbėti daugiau negu tūkstantį žydų. Remiantis šia neįtikėtina istorija australų autorius Thomasas Keneally parašė romaną, už kurį buvo apdovanotas Bukerio premija, o S. Spielbergas sukūrė neabejotinai žinomiausią filmą apie Holokaustą. Vis dėlto svarbiausiu šių įvykių iniciatoriumi reikėtų laikyti odos dirbinių parduotuvės savininką Poldeką Pfefferbergą. Pats išgelbėtas O. Schindlerio, P. Pfefferbergas troško, kad žmonės išgirstų jo istoriją, todėl sužinojęs, kad jo klientas T. Keneally yra rašytojas, neabejodamas ja pasidalijo.

Bandė perleisti kitiems režisieriams

Australų rašytojui T. Keneally prireikė beveik 15 metų surinkti visą reikiamą medžiagą ir suteikti O. Schindlerio istorijai romano formą. Kai knyga pateko į S. Spielbergo rankas, režisierius iš karto nusprendė įsigyti teisę ją ekranizuoti, bet pats tam nesiryžo, nes nesijautė pasirengęs imtis tokio sudėtingo projekto. S. Spielbergas netgi bandė perleisti filmo režisūrą savo kolegoms. Pasiūlymus gavo Sydney Pollackas, Martinas Scorsese ir Romanas Polańskis, tačiau nė vienas iš jų dėl skirtingų priežasčių nesutiko. Praėjus dešimtmečiui nesitraukianti neigimo politika, siekusi užgniaužti kolektyvinę traumuojančių įvykių atmintį, pastūmėjo S. Spielbergą pakeisti savo sprendimą ir vis dėlto imtis režisūros pačiam.

Kadras iš rež. Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“, 1993 m., JAV).
Kadras iš rež. Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“, 1993 m., JAV).
Kadras iš rež. Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“, 1993 m., JAV).

Atminties ir žvilgsnio trajektorijos

Neseniai išleistoje vaizdo kultūros teoretikės Odetos Žukauskienės ir Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės monografijoje „Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija“ skyrius apie sugrįžusią žydų tautos atmintį prasideda Grigorijaus Kanovičiaus citata iš jo autobiografinio romano „Miestelio romansas“: „Juk atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji, teisuoliai ir nuodėmingieji, žudikai ir aukos. Kad ir kaip norėtumėm, nieko iš ten neiškeldinsi, nes amžininkų nepasirinksi.“

„Kaip savita anamnezės forma kinas ne tik aktualizuoja praeitį, bet ir skverbiasi į įvykių prasmę ir kristalinėje vaizdo struktūroje atskleidžia tuos žmogaus patirties intensyvumus, kurie tampa savotišku žmonijos atpirkimo būdu“, – pabrėžiama monografijoje. Verta paminėti, kad S. Spielbergą įkvėpė eksperimentinė Europos dokumentika, paskatinusi Holokausto tyrimus pasauliniu mastu.

Atsisakė honoraro

25 mln. kainavęs „Šindlerio sąrašas“ uždirbo daugiau negu 300 mln. dolerių. Nepaisant stulbinančios sėkmės, S. Spielbergas atsisakė savo honoraro, skirdamas visą sumą Šoa fondui (USC Shoah Foundation Institute for Visual History and Education) įkurti. Fondas rūpinasi Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimų išsaugojimu.

Atnaujinta versija

Praėjusių metų pabaigoje kino studija „Universal Pictures“ pristatė specialiai 25 metų filmo jubiliejui atnaujintą 4K raiškos versiją. Procesui vadovavo pats S. Spielbergas: „Man didelė garbė, kad žiūrovai galės vėl pamatyti šį filmą didžiuosiuose ekranuose“, – pabrėžė režisierius. 

Išskirtiniai Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ seansai įvyks kovo 13 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.

Filmo anonsas:

Išskirtinių filmų seansų serija „Pamatyk kine“ siekiama dideliame kino ekrane parodyti visų pamėgtas juostas. Specialiuose seansuose žiūrovai galėjo išvysti Johno G. Avildseno „Rokį“ (Rocky, 1976), D. Fincherio „Kovos klubą“ (Fight Club, 1999), A. Tarkovskio „Stalkerį“ (Stalker, 1979), A. Hitchcocko filmus „Langas į kiemą“ (Rear Window, 1954) ir „Psichopatas“ (Psycho, 1960), F. F. Coppolos karinę dramą „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now. Redux, 2001), S. Leone vesterną „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966), brolių Coenų komediją „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski, 1998), W. Friedkieno siaubo filmą „Egzorcistas“ (Exorcist, 1973) ir W. Wylerio romantinę komediją „Kaip pavogti milijoną“ (How to Steal a Million, 1966).

Seansus organizuoja kino naujienų portalas KINFO.LT.