Petras ėmė Jėzui sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“. 
    Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo. 
    Vis dėlto daug pirmųjų bus paskutiniai ir daug paskutinių – pirmieji“. 

Skaitiniai E1 (106)

Sir 35, 1–12: Kas vykdo įsakymus, – degina auką

Ps 50, 5–6. 7–8. 14. 23. P.: Kas tiesiai žygiuoja, tam Dievas parodys išganymą.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

„Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“ – Kodėl palikote? Kas vertė apaštalus sumokėti tokią didelę kainą, kad būtų su Kristumi?

Tikrai ne Jėzus, o pačių apaštalų meilė. Tokiu atveju Petro klausimas praranda prasmę. „Palikti viską“ tampa ja nebe auka, o dovana. Įsivaizduokime panašų klausimą tarp sužadėtinių: „Aš palikau televizorių, meškeres, kompiuterį arba siuvinėjimą, o savo laiką atidaviau tau – ką už tai gausiu?“ Jau gavai, jau leidi laiką su mylimu žmogumi, atidėjai į šalį menkesnes vertybes, kad gautum kažką didesnio. Taigi, „gyvenimo aukos dėl Dievo“ klausimas gali būti labai nevienareikšmiškas.

Dievas tikrai nori žmogaus aukos. Jis pakvietė Abraomą, liepdamas palikti savąjį kraštą ir sekti, kur jis nuves. Liepė Izraelio tautai išeiti iš sočios Egipto žemės ir sekti jį į dykumą, kuri iš tiesų buvo kelias į Dievo pažado žemę. Jėzus aiškiai pakvietė apaštalus palikti savo namus ir šeimas, kad sektų jį ir būtų su juo. Tačiau kiekvienu atveju Dievas kviečia ne atsisakyti dalykų, kurie nepatenkina, neužpildo tikruoju turiniu žmogaus gyvenimo, o pasirinkti jį patį, jo bendrystę ir meilę. Pasiaukojimas, atsisakymas vardan Dievo savo esme visada yra pasirinkimas pačių tikriausiųjų ir brangiausiųjų vertybių, didesnių už tai, ko atsisakoma.

Todėl krikščioniui netinka su liūdesiu žvelgti į tai, ko atsisakė vardan Kristaus ir jo Karalystės, o reikia džiaugtis, kad gali jį pasirinkti, kad pasaulio vilionės nepajėgia jam sukliudyti.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai