Karolio Gedimino Cieminio nuotrauka

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią Užgavėnių kaukių parodą. Visos parodoje rodomos kaukės – tai tautodailininko, tradicinio amatininko Karolio Gedimino Cieminio (1943–2014) tautinio paveldo kolekcija. Tautodailininko kaukės vaizduoja visus pagrindinius Užgavėnių personažus – Arklį, Elgetą, Giltinę, Ožį, Pirklį, Raganą, Velnią ir visiškai naujus tipažus.

K. G. Cieminio kaukės sukurtos iš tradicinių natūralių medžiagų – prie nedažyto medinio išskobto pagrindo pritvirtinus įvairių medžiagų detales: naminių ar laukinių gyvūnų ragus, dantis, kailį, arklio šerius, šiurkštaus audinio skiautes, pintas arba rištas odos juosteles, šiaudus, metalo plokšteles.

Karolio Gedimino Cieminio nuotrauka

Kiekvienai kaukei būdingas individualus braižas, o kuriami charakteriai padiktuoti medžio faktūros. Kaukės išraiškingos ir ekspresyvios, linksmos ir baisios, su didelėmis burnomis, kreivomis kumpomis nosimis, retais išklaipytais ir aptrupėjusiais dantimis. Kad įspūdis būtų stipresnis, kai kurios kaukės padažytos – raudonai paryškintos lūpos, baltai, geltonai arba juodai apvestos akys.

Karolio Gedimino Cieminio nuotrauka

K. G. Cieminio kaukės laikytinos ne vien tik aplinkos puošmena, jas galima naudoti ir Užgavėnių vaikštynėse.

Visą virtualią parodą galite pamatyti čia.

Karolio Gedimino Cieminio nuotrauka

Pagal išsilavinimą K. G. Cieminis buvo mokslininkas-genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras; pagal prigimtį – menininkas, šalia mokslinės ir pedagoginės veiklos iš medžio drožęs Užgavėnių kaukes. Jis yra sukūręs apie 450 kaukių, surengęs keletą parodų.

Gausus K. G. Cieminio kūrybos palikimas pasklidęs po visą pasaulį – dauguma darbų yra privačiose kolekcijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Olandijoje, Rusijoje, Australijoje ir Lietuvos muziejuose.

Karolio Gedimino Cieminio nuotrauka

Nuotraukas parodai pateikė Edmundas Lekevičius. Kaukes fotografavo Cieminis, virtualiai parodai parengė Eglutė Lekevičiūtė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija