Andriaus Pelakausko nuotrauka

Lietuvos pranciškonai, tęsdami nuo miesto įkūrimo pradėtą misiją, Klaipėdoje Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijoje savo ir geradarių lėšomis pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią, vienuolyną. Čia gyvenančių brolių pagrindinis rūpestis – teikti kokybišką dvasinę, psichosocialinę pagalbą socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems, neįgaliesiems, vaikams, įskaitant elgesio sutrikimus turinčius vaikus.

Jų dėka buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, teikiantis pagalbą onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, rengiamos stovyklos vaikams, kuriama sveikatinimui palanki erdvė tiek bažnyčioje, tiek vienuolyne, tiek sutvarkytoje aplinkoje, supančiuose rožynuose. Palaikant bendruomenei, remiant Europos Sąjungai ir Klaipėdos miesto savivaldybei, įgyvendinami projektai, kuriais siekiama aukštai išsikelto tikslo, kad Klaipėda taptų Vilties miestu, kuriame gera gyventi, kurti ir dalintis bendryste bei artimo meile.

Klaipėdos miesto istoriniai ir dvasiniai tiltai

Klaipėda, žinoma istoriniu Memelio vardu, kasmet savo gimtadienį švenčia rugpjūčio 1 d. Miesto gimimas skaičiuojamas nuo 1252 m., kai Kuršo vyskupas pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis su vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine pasirašė pilies ir miesto įkūrimo sutartį. Kuršo vyskupas, neturėdamas nei savo katedros, nei vyskupo rezidencijos, prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo. Lietuvos valdovas Mindaugas leido Livonijos ordinui ir Kuršo vyskupui pranciškonui Henrikui pagal susitarimą statyti pilį. Brolis pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis tapo pirmuoju Klaipėdos vyskupu. Jam, tarsi pirmajam merui, teko atsakomybė pradėti nuo pamatų statyti naują miestą. Išlikę sutarties dokumentas ir miesto antspaudas nurodo, kad Klaipėda buvo skirta statyti laivams – 1253 m. vyskupas rašė, kad „tiltus pridera taip įrengti ir pastatyti, kad jie netrukdytų laivų iškrauti bei jiems praplaukti“.

Popiežius Pranciškus Lietuvos gyventojams priminė, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones: totorius, lenkus, rusus, baltarusius, ukrainiečius, armėnus, vokiečius, katalikus, stačiatikius, protestantus, sentikius, musulmonus ir žydus.

Andriaus Pelakausko nuotrauka

Popiežius paragino lietuvius tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, atsvara balsams, pasisakantiems už skaldymą. Tiesdami dvasinius, socialinius ir kultūrinius tiltus Klaipėdoje, broliai pranciškonai savo ir geradarių lėšomis pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir vienuolyną. Jų rūpesčiu buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, puoselėjama dvasinės ir psichosocialinės pagalbos erdvė onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, autizmo spektro ir elgesio sutrikimų paliestiems vaikams, turintiems negalių suaugusiesiems bei senyvo amžiaus asmenims.

Gydanti vargonų muzika ir unikali meno galerijos kolekcija

Broliai pranciškonai, prisidėdami prie kultūros formavimo ir skatinimo domėtis kultūra, įkūrė Kultūrų diasporos centrą turimoms unikalioms meno kolekcijoms saugoti ir eksponuoti. Po planuojamų atlikti vienuolyno remonto darbų meno galerija ketina atverti duris lankytojams 2020 m. pradžioje.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynas ilgainiui sukaupė autentiško meno vertybių ekspozicijoms kurti. Bažnyčia garsėja profesionaliais vargonais, o vienuolynas – kultūros paveldo dalimi.

Bažnyčios vargonus pagamino viena seniausių pasaulyje muzikos instrumentų gamintojų Austrijoje. Tai plataus diapazono ir sudėtingos 37 registrų, trijų manualų ir pedalo, 2528 vamzdžių bei kitų dedamųjų dalių sandaros instrumentas. Nenuostabu, kad įvairiausių dydžių ir tipų „Rieger“ instrumentai skamba visame pasaulyje: Bratislavos filharmonijoje, Regensburgo katedroje, Auksinėje Muzikverėno (Musikverein) Vienos salėje, Rytų meno centre Šanchajuje, Šenceno (Shenzhen) kultūros centre ir Seulo Sunark bažnyčioje, Paryžiaus filharmonijoje, nuo šiol – ir Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vargonų muzikos koncertai džiugina ir gydo greta esančio Šv. Pranciškaus onkologijos centro lankytojų, vaikų ir senjorų širdis.

Klaipėdos šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas yra paveldėjęs Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno „Kultūros židinio“ meno galerijos, kurią įsteigė aktyvus visuomenės veikėjas, poetas, pranciškonas kun. Leonardas Andriekus (1914–2003  m.), kūrinius. Joje gausu išeivijos dailininkų darbų, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžių, senų graviūrų, sumi – hieroglifų ant popieriaus ir šilko, XVII–XVIII a. medinių ir bronzinių Budos skulptūrų iš Indijos ir Tibeto, apeiginių kaukių, autentiškų Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modelių. Kolekcija papildyta pranciškono kun. Benedikto Jurčio rinkinių meninėmis vertybėmis: islamo meno pavyzdžiais – unikalia maldos kilimų kolekcija bei XVIII–XIX a. japonų litografijos darbais.

Visuomenei – Kultūrų diasporos centro meno galerija

Kuriama Kultūrų diasporos centro meno galerija broliai siekia kokybiškai tenkinti sociokultūrinius poreikius, mažinti socialinę atskirtį, didinti kultūros sklaidą ir jos prieinamumą.

Kultūrų diasporų centro meno galeriją sudarys trys ekspoziciniai kompleksai: nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos ir ekspozicijos eksterjere. Galerija, disponuodama istorinę, meninę ir kultūrinę vertę turinčiais ištekliais bei vertingu paveldu, visuomenei kurs edukacinę vertę. Ji bus atvira savanoriams, greta esančio Onkologijos centro lankytojams, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, jų artimiesiems ir besidomintiems žmonėms. Tuo būdu bus tiesiami vilties ir kultūrų susikalbėjimo tiltai.

Meno galerijos veikla praturtins Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą ir prisidės prie jo plėtojimo. Tikimasi, kad kuriama ekskliuzyvinio meno erdvė taps viena iš miesto kultūrinio gyvenimo susitikimų, susiliejimų vietų. Įrengtose patalpose bus organizuojamos parodos, konferencijos, paskaitos – diskusijos, seminarai, knygų pristatymai, kūrybos vakarai, poezijos festivaliai, susitikimai ir kiti kultūriniai renginiai, kurie suburs vietos bendruomenę turiningam ir prasmingam laisvalaikiui, kūrybai ir pritrauks turistus bei miesto svečius. Lankytojai, dalyvaudami rengiamuose seminaruose, paskaitose, edukacinėse programose ne tik grožėsis ekspozicijomis, bet ir plės savo dvasinį – kultūrinį akiratį.

Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį, padės bendruomenei susitelkti dėl žmogiškesnio pasaulio, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo, daugiau vilties, užuojautos, bendrystės ir artimo meilės.

Edžio Jurčio nuotrauka

Parama menui būtina

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas įgyvendina iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamą projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“.

Projekto veiklos pradėtos įgyvendinti 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Planuojama jas baigti 2019 m. lapkričio mėnesį. Viso projekto vertė – beveik 711 tūkst. eurų, skirtas finansavimas – 500 tūkst. eurų. Projektas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį veiklos planą.

Klaipėdoje labai trūksta naujo požiūrio kultūrinių paslaugų, kurios padėtų socialiai pažeidžiamiems, labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims įkvėpti viltį atkuriant jų socialinius gebėjimus, motyvaciją, psichologinį ir dvasinį pasirengimą.

Projektu siekiama mažinti socialiai jautrių asmenų grupių socialinę atskirtį, didinant kultūros prieinamumą, kokybiškai tenkinant sociokultūrinius poreikius. Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ misija – teikiant dvasines, kultūrines, psichosocialines paslaugas padėti sumažinti žmonių, patenkančių į pažeidžiamas socialines grupes (onkologinių ligonių ir jų artimųjų, neįgaliųjų, autistiškų ir elgesio sutrikimus turinčių vaikų, pagyvenusių asmenų) socialinę atskirtį, sugrąžinti juos į aktyvų gyvenimą, tokiu būdu paskatinti Lietuvos kultūrinę, socialinę ir ekonominę plėtrą.

MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios patalpos, atlikus remonto darbus, bus pritaikytos muzikinei, koncertinei veiklai, įrengiant šildymo, vėsinimo, vėdinimo, drėkinimo sistemas, o vienuolyno patalpos, atliekant remontą, bus pritaikytos Kultūrų diasporos centro meno galerijos įrengimui, o meno kūrinių saugojimui ir eksponavimui bus įsigyti reikiami baldai ir įranga. Įgyvendinus projektą, bus padidintas lankytojų poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumas, kokybė bei pasiūla, užtikrintos tinkamos sąlygos turimų kultūros ir meno vertybių saugojimui ir eksponavimui. Padidėjus socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ Kultūrų diasporos centro teikiamų paslaugų funkcionalumui bei patrauklumui, išaugs lankytojų srautai ir jų apsilankymo trukmė.

Parengė Vilija Jonušaitytė-Brosse