Jėzus bylojo savo mokiniams: 
    „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. 
    Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. 
    Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Skaitiniai ABC (81)

Jl 2, 12–18: Persiplėškite širdis, o ne drabužius

Ps 51, 3–4. 5–6a. 12–13. 14. 17. P.: Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.

2 Kor 5, 20 – 6, 2: Susitaikinkite su Dievu: štai dabar palankus metas


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Pradedant gavėnios susikaupimo metą, Bažnyčia tikinčiųjų apmąstymui pateikia Jėzaus pamokymus apie gailestingumo darbus, maldą ir pasninką. „Netrimituoti gatvėse“, kai dalini išmaldą.

Atsivertimas – tai atsigręžimas į Dievą, o ir į save Jo akivaizdoje. Esame Dievo sukurtieji žmonės, todėl mums yra sava daryti gera, o ne bloga. Jeigu padaręs kažką gero, stengsiuosi tai išviešinti tarsi ypatingą dalyką, kartu pareikšiu, kad man tai nėra būdinga, kadangi neįprasta. Tačiau kodėl gero darymas krikščioniui turėtų būti nebūdingu, nepaprastu dalyku?

Malda – tai nuoširdus bendravimas su Dievu, dažniausiai vykstantis dvasinio pokalbio forma. Kaip mūsų bendravimas su žmonėmis, kartais pasireiškiantis vieša ir iškilminga forma, minint jubiliejus, šventes ir svarbius gyvenimo įvykius, taip ir bendravimas su Dievu kartais yra labai viešas ir iškilmingas. Tačiau dažniausiai tai vyksta tarp dviejų asmenų, todėl nėra viešas dalykas. Didžioji maldos dalis turėtų būti intymi ir privati, vidinė ir asmeniška.

Pasninkas turi atgailos ir atsižadėjimo prasmę, o šie dalykai reiškia atsigręžimą į Dievą. Argi tai gali būti kažkas liūdno ir skaudaus? Tai džiaugsmingas įvykis, todėl, atsižadėdamas „šio pasaulio“, krikščionis suvokia, kad atsisako laikinųjų, mažiau svarbių dalykų, o atsigręžia į tikrąsias vertybes, ir tai jį džiugina. Krikščionio pasninkui netinka liūdesio ženklai.

Tebūna mūsų kelias į Dievą nuoširdus, džiaugsmingas ir tikras.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai