Kadras iš rež. François Ozono filmo „Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2018 m., Prancūzija).
Kadras iš rež. François Ozono filmo „Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2018 m., Prancūzija).

Praėjus beveik ketveriems metams po to, kai pirmą kartą Prancūzijos žiniasklaidoje pasirodė pedofilijos kaltinimai kunigui Bernardui Preynatui, režisierius François Ozonas savo gimtinėje ir Berlyno kino festivalyje pristatė vaidybinį filmą „Ačiū Dievui“ (Grâce à Dieu, 2018 m.), pasakojantį aukų liudijimais paremtą istoriją.

Kovo 7 d. paskelbtas teismo nuosprendis kardinolui Philippe'ui Barbarinui – jis pripažintas kaltu už kunigo nusikaltimų dangstymą. Didįjį žiuri prizą Berlyne laimėjęs filmas Lietuvos kino teatrus pasieks balandžio 12 d.

Filme pagrindinis dėmesys sukasi aplink trys vyrus – Aleksandrą, Fransua ir Emanuelį, kurie 9–10 dešimtmetyje skautų stovykloje buvo seksualiai išnaudoti juos prižiūrinčio kunigo B. Preynato. Sužinojęs, kad kunigas vis dar dirba su vaikais, Aleksandras kreipiasi į policiją. Kartu su Fransua, Emanualiu ir kitais, siekdami teisingumo, jie įkuria asociaciją „Išlaisvintas žodis“ (La Parole Libérée), kurios interneto puslapyje jau prisipažino 85-ios nuo kunigo nukentėjusios aukos.

Filmo tęsinys realiame gyvenime

Kovo 7 d. kardinolas, Liono arkivyskupas Ph. Barbarinas pripažintas kaltu už B. Preynato nusikaltimų dangstymą, ir jam priskirta lygtinė 6 mėn. įkalinimo bausmė. Kardinolo advokatas Jeanas-Félixas Luciani po teismo iškart sakė skųsiantis nuosprendį. Po teismo nuosprendžio Ph. Barbarinas įteikė savo atsistatydinimo raštą popiežiui. B. Preynato teismas turėtų vykti šių metų pabaigoje.

Kadras iš rež. François Ozono filmo „Ačiū Dievui“ („Grâce à Dieu“, 2018 m., Prancūzija).

Pasipriešinimas filmui

„Tai nėra filmas apie geriečius ar blogiukus. Tai kur kas sudėtingesnė situacija, paveikusi šeimas ir pačią instituciją. Tai ir bandžiau atskleisti filme“, – teigė režisierius. Tačiau net ir siekiant pavaizduoti įvykius kuo objektyviau, F. Ozonui ir filmo prodiuseriams nepavyko išvengti Bažnyčios nemalonės. B. Preynato advokatas padavė kūrėjus į teismą, siekdamas nukelti filmo išleidimo datą po kunigo teismo nuosprendžio paskelbimo, aiškindamas, kad filmas „Ačiū Dievui“ gali paveikti bylos eigą. Bažnyčios darbuotoja Regine Maire taip pat į teismą padavė prodiuserius, siekdama pašalinti savo vardą iš filmo. Abi bylos buvo atmestos, ir filmas sėkmingai pasirodė Prancūzijoje.

„Kai nutrauki tylą, visada atsiras besipriešinančiųjų. Nemanau, kad tai vyksta atsitiktinai, šis filmas bando nutraukti omertą (tylos įstatymą), jis kovoja su tyla, – apie kovojančiuosius su filmu teigė režisierius. – Manau, kad pati Bažnyčia nori pokyčių. Daugeliui paprastų katalikų darosi bloga nuo religijos asociacijų su pedofilija, jie nori, kad Bažnyčia visiems laikams išspręstų šią problemą.“

Nepaisant Bažnyčios bandymų uždrausti filmo rodymą Prancūzijoje, pirmąją premjeros dieną buvo parduota beveik 50 tūkst. bilietų. Tai vienas sėkmingiausių šiais metais prancūziškų filmų pasirodymų gimtojoje šalyje.

Filmą kūrė slapčia

F. Ozonas nuo pat filmo kūrimo pradžios slėpė jo siužetą, teigdamas žiniasklaidai, kad jo kitas filmas bus apie tris vaikystės draugus, kurie vėl susitinka būdami 40-ies. Net ir dabartinis filmo pavadinimas „Ačiū Dievui“ gamybos metu buvo „Aleksandras“, nenorint sulaukti Bažnyčios dėmesio.

Beveik visi filmavimo darbai vyko už Liono ribų.

„Nuo pat pradžių nusprendėme Lione filmuoti tik bažnyčių eksterjerus. Interjerai buvo filmuojami Belgijoje ir Liuksemburge. Mes net nebandėme prašyti finansavimo filmui iš Liono. Šis miestas yra labai katalikiškas, todėl žinojome, koks stiprus ryšys sieja jo gyventojus su Bažnyčia. Norėjome būti nepriklausomi, o ne jausti kažkieno cenzūrą“, – kalbėjo režisierius.

Filmo „Ačiū Dievui“ premjera Lietuvoje – balandžio 12 d.

Filmo anonsas: