Iris Murdoch 1963 m. Steve Brodie nuotrauka

Filosofija daugybę amžių buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys, įsiveržusios į „vyrišką“ pasaulį, paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis moterų mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Diotima iš Mantinėjos (350–380 m. pr. Kr.)

Diotima iš Mantinėjos. Wikipedia.org nuotrauka

Nors apie Diotimą iš Mantinėjos žinoma itin mažai, tačiau ji – viena ryškiausių figūrų Platono veikale apie meilę „Puota“. Būtent iš jos idėjų Platonas (ir dialoge ją cituojantis Sokratas) semiasi įkvėpimo platoniškos meilės koncepcijai. Jos teigimu, žmonės gali reikšti meilę ir fiziškai, ir metaforiškai. Fiziškai – susilaukdami vaikų, o metaforiškai – dalindamiesi idėjomis ir taip jas išsaugodami amžinybei. Meilė yra savotiška jėga, verčianti mus trokšti nemirtingumo – kūno ir sielos.

Hipatija (351–415 m.)

Apie Hipatijos filosofines įžvalgas nėra daug žinoma – daugelis jų laikui bėgant dingo. Vienintelis šaltinis, kuris mums pasako šiek tiek daugiau apie Hipatiją – jos statusas tuometinėje visuomenėje. Ji vadovavo neoplatonikų mokyklai Aleksandrijoje, mokė filosofijos ir astronomijos, taip pat studijavo matematiką. Ją gerbė ne tik dėl idėjų turinio, bet ir gebėjimo jas išsamiai paaiškinti. Sakoma, kad Hipatija niekada nebuvo ištekėjusi, gyveno skaisčiai, remdamasi platoniškomis idėjomis. Rafaelis savo žymiojoje „Atėnų mokyklos“ freskoje Hipatiją taip pat pavaizdavo. Tai, kad nėra daug žinoma apie jos gyvenimą, o dar labiau – apie jos filosofiją, daugeliui kelia norą kurti įvairias jos gyvenimo versijas. Viena jų atsispindi 2009 m. Holivudo filme „Agora“. Jame Hipatiją suvaidino puiki britų aktorė Rachel Weisz.

Aktorė Rachel Weisz įkūnijo Hipatiją filme „Agora“. IMDB.com nuotrauka

Anne Conway (1631–1679 m.)

Ši moteris viena iš nedaugelio, kurios statusas jai leido siekti filosofinių žinių (nebūtinai pripažinimo kaip mąstytojos tuo laikotarpiu). Jos veikalas, neseniai išleistas ir lietuvių kalba, „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“, padarė didžiulę įtaką Gottfriedui Wilhelmui Leibnizui. Pati knyga buvo išspausdinta jau po jos mirties ir anonimiškai, tačiau itin vertinama vėlesnių filosofų. Traktatas parašytas remiantis platoniškomis idėjomis. Anne Conway neigia materiaus kūno egzistavimą kaip tokį ir galvoja, kad tokios substancijos egzistavimas paneigtų Dievo, kuris yra pats gyvenimas, prigimtį.

Laura Bassi. Wikipedia.org nuotrauka

Laura Bassi (1711–1778 m.)

1732 m. Laura Bassi, būdama vos 21–erių, Bolonijos universitete gavo daktaro laipsnį. Tai – didžiulis pasiekimas XVIII a. Ji buvo antroji moteris istorijoje, gavusi tokį laipsnį Europos universitetuose. Akademinės karjeros pradžioje dėstė anatomiją, bet galiausiai gavo ir progą dėstyti filosofiją. Bassi labiausiai domėjosi fizika ir mokslo filosofija, tyrinėjo Newtono idėjas, pradėjo dėstyti jo idėjas Italijoje kur kas anksčiau negu kas kitas.

Simone de Beauvoir (1908–1986 m.)

Turbūt labiausiai žinoma S. de Beauvoir knyga „Antroji lytis“, kalbanti apie moters vietą visuomenėje. Ši knyga padėjo pamatus feministiniam egzistencializmui, t. y. minčiai, kad moteris ne gimsta tokia, kokia ji yra, o būna sukuriama visuomenės, ją nuolat lyginant su vyru. Ji manė, jog vyrai moterį laikė „kita“ lytimi tam, kad užimtų hierarchiškai aukštesnes pozicijas pasaulyje. S. de Beauvoir yra neabejotinai daugiausiai įtakos šiuolaikinei feministinei minčiai padariusi mąstytoja.

Hannah Arendt 1924 m. Wikipedia.org nuotrauka

Hannah Arendt (1906–1975 m.)

Viena iš pačių produktyviausių moterų mąstytojų, nuolat sakiusi, kad jos vadinti filosofe nereikėtų. Nors pradėjo nuo šv. Augustino tyrinėjimų, Arendt savo mąstymo kelionę tęsė į politinę erdvę. Antrasis pasaulis karas ir Holokaustas visiškai pakeitė jos interesų sritį. Jos pačios teigimu, pamačiusi, kokia daugybė iš tiesų racionalių, protingų žmonių gali elgtis visiškai nemoraliai, ji buvo sukrėsta. Tarp pirmosios knygos, parengtos pagal disertaciją apie meilę šv. Augustino filosofijoje, iki „Totalitarizmo ištakų“ praėjo 20 metų, o tai rodo ne tik gilią intelektualinę, bet ir egzistencinę krizę Arendt gyvenime – ji buvo nusivylusi tiek žmonėmis, kurie dėjosi didžiais filosofais, tačiau pateisino žydų žudynes, tiek pačiu mąstymo būdu. Nepaisydama to, Arendt grįžo į mąstymo areną su daugybe itin originalių minčių apie politikos prigimtį, politinio veiksmo svarbą, blogio banalumą, žmogaus proto gebėjimus.

Simone Weil (1909–1943 m.)

Filosofė Simone Weil

Simone Weil – filosofė, mistikė. Domėjosi visomis pasaulio religijomis. Jau 12–os metų mokėjo senovės graikų kalbą, domėjosi italų filosofo Pico della Mirandola mintimis, galiausiai universitete apsigynė disertaciją apie prancūzų filosofo R. Descartes’o mintį. Augo sekuliarioje žydų šeimoje, todėl gana anksti nusprendė, kad apie Dievo egzistavimą neįmanoma nieko žinoti, pasirinko agnostines pažiūras. 1935 m., išgirdusi Portugalijos kaimelyje giedančius žmones, buvo itin paliesta giesmės grožio ir pradėjo domėtis katalikybe bei religine mistika apskritai. Galiausiai rašė: „Kiekviena religija paskirai yra teisinga. Kitaip tariant, kai tik galvojame apie kokią nors religiją, mums reikia į ją taip susikoncentruoti, jog apskritai nematytume nieko kito. […] Jei religijas jungtume kartu, negalėtume vienai iš jų skirti didžiausio dėmesio.“

Iris Murdoch (1919–1999 m.)

Iris Murdoch didelę įtaką padarė Platonas ir prancūzų filosofė Simone Weil. Įdomu tai, kad Murdoch taip pat žinoma ir kaip kritikavusi L. Wittgensteiną ir J. P. Sartre’ą. Murdoch susidomėjimo objektas – moralė ir gėris. Ji teigė, kad svarbu suprasti vidinį pasaulį, o toks supratimas gali padaryti įtaką ir moraliam elgesiui. Gėris, jos manymu, iš tiesų egzistuoja šiame pasaulyje.

Rašytoja, filosofė, režisierė Susan Sontag

Susan Sontag (1933–2004 m.)

Susaną Sontag apibrėžti sunku. Ji ir politinė aktyvistė, ir filosofė, ir rašytoja, ir kino kūrėja. Turbūt labiausiai tiktų žodis „mąstytoja“, kuri stengėsi suprasti ir patirti pasaulį. Vienas iš įspūdingiausių jos darbų „Apie fotografiją“, kurioje ji analizuoja fotografijos istoriją, taip pat teigia, jog nuolatinis fotografijos vaizdų srautas sukuria vojeristinį santykį su pasauliu. Kitaip tariant, vaizdų perteklius mus skatina veikiau žiūrėti, o ne veikti. Ypač tai susiję su karo fotografija, kuri informuoja ir sukrečia, tačiau lygiai taip pat atitolina – tiek nuotraukos stebėtoją, tiek fotografą. Sarajevo apgulties metu (1993–1993 m.) Sontag kelis kartus lankėsi mieste, taip pat viename iš Bosnijos ir Hercegovinos sostinės teatrų, apšviestų žvakių šviesa, režisavo Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“, taip norėdama atkreipti dėmesį į Jugoslavijos karo beviltiškumą ir beprasmiškumą.

Gertrude Elizabeth Margaret Anscombe (1919–2001 m.)

Studijavo pas L. Wittgensteiną. Jos monografija „Intencija“ (1957 m.) apskritai laikoma vienu įtakingiausių XX a. filosofijos darbų, kalbant apie veiksmo filosofiją ir praktinį mąstymą. Aktyviai protestavo prieš garbės daktaro laipsnio suteikimą Harry Trumanui Oksfordo universitete, motyvuodama tuo, jog jį buvo galima laikyti masiniu žudiku dėl atominės bombos panaudojimo prieš Japonijos miestus Hiroshimą ir Nagasakį. Pasisakė prieš kontraceptinių priemonių naudojimą ir abortus, taip palaikydama Katalikų Bažnyčios poziciją.

Christine Koorsgaard. Wikipedia.org nuotrauka

Christine Korsgaard (g. 1952)

Derindama du sunkiai suderinamus klasikinius autorius – Aristotelį ir I. Kantą – Christine Korsgaard išvysto autentišką savo filosofiją, kreipiančią mūsų žvilgsnį į asmenybės, tapatumo ir etikos problemas. Jos idėjos kviečia atsigręžti į save pačius, mėginti suprasti savo veiksmo, gėrio, blogio ir autentiškumo ištakas. Kaip mes priimame etinius sprendimus? Kas yra tas „aš“, kuris geba spręsti ir veikti? Skaidrus mąstytojos stilius leidžia pamatyti, kad net sudėtingiausi filosofiniai svarstymai siekia ne komplikuoti, tačiau paaiškinti mus supančius žmones, pasaulį bei tikrovę.