Andrius Ufartas / Baltijos fotografijos linijos nuotrauka

Kovo 8-ąją pasaulyje minima Tarptautinė moterų diena, kuria siekiama įprasminti socialinius, kultūrinius, politinius, ekonominius moterų laimėjimus ir akcentuoti problemas, su kuriomis susiduriama siekiant lyčių lygybės visose gyvenimo ir veiklos srityse. Ji vienija visas moteris, nepaisant jų amžiaus, tikėjimo, rasės, etninės kilmės, seksualinės orientacijos ar negalios.

Žvelgiant į šios dienos minėjimą platesniame kontekste – tai nėra šventė. Veikiau tai diena, kuri suteikia galimybę viso pasaulio moterims pajusti  bendrystę ir atkreipti dėmesį į lyčių lygybės problemas, kurių vis dar apstu. Šių metų Tarptautinės moterų dienos tema yra #BalanceforBetter.

Būtent šios dienos tarptautiškumo ir istorinių ištakų analizė atsako į populiarų klausimą, ar tarptautinė moterų diena yra šventė.

Jos ištakos – daugiau nei 100 metų senumo. Istorikai teigia, kad tokios dienos užuomazgomis galima laikyti 1857 m. kovo 8 d. Niujorke tekstilės fabrike vykusius moterų protestus dėl nepakeliamų darbo sąlygų ir itin mažo atlygio. Po šio protesto vyko ir kiti įvairaus lygio protestai. 1908 m. Niujorke 15 tūkst. moterų susirinko į demonstraciją, reikalaudamos balsavimo teisių, didesnio darbo užmokesčio ir trumpesnio darbo laiko. O 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vyko tarptautinė moterų konferencija, kurioje amerikiečių socialistė May Wood Simmons iškėlė Tarptautinės moterų dienos idėją. Ją aktyviai palaikė Vokietijos socialdemokratų partijos moterų grupės pirmininkė Clara Zetkin siūlydama, kad kiekviena šalis kasmet tą pačią dieną paminėtų moterų lygių teisių ir laisvių siekius. Jų idėjas vienbalsiai palaikė daugiau nei 100 konferencijos dalyvių iš 17 pasaulio šalių. O nuo 1913 m. nuspręsta Tarptautinę moterų dieną minėti kovo 8 d.

Lietuvoje dar 1914 m. buvo raginimų ir bandymų minėti kovo 8 d., tačiau dėl įvairių priežasčių šie raginimai nebuvo įgyvendinti. Istorikų teigimu, dėl to, kad kairiųjų pažiūrų balsas nebuvo toks stiprus. Vis dėlto tai nesutrukdė žymioms to meto veikėjoms – Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Onai Mašiotienei, Felicijai Bortkevičienei, Šatrijos Raganai ir kt. – kovoti, kad Lietuvos moterims būtų suteikta balsavimo teisė. Ir tokią teisę Lietuvoje moterys gavo anksčiau nei, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Prancūzijoje.

Tarybų Rusija buvo pirmoji valstybė, suteikusi tarptautinei moterų dienai oficialų šventės statusą. Tarybų Sąjungoje ši šventė aukštino dirbančią moterį. O – kad ir kaip paradoksaliai skambėtų! – 1965 m. joje kovo 8 d. paskelbta nedarbo diena. Tiesa, vėliau šventė prarado politinį atspalvį ir tapo dėmesio rodymo moterims, dovanojant joms gėles, diena.

Po Antrojo pasaulinio karo Tarptautinė moterų diena buvo pripažinta daugelyje pasaulio šalių. Kai kuriose iki šiol tai yra nedarbo diena visiems arba nedarbo diena tik moterims. O, pavyzdžiui, Kanadoje kovo 2–8 d. švenčiama Tarptautinė moterų savaitė.

Šiandien Tarptautinės moterų dienos siekis – lyčių lygybė visose gyvenimo srityse. Pasigirsta balsų, kad lyčių lygybė jau pasiekta, nes daugėja moterų, užimančių aukštus postus valstybės institucijose, turime įstatymus, formaliai įtvirtinančius lyčių lygybę ir ginančius moteris. Deja, realybė yra kitokia – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje moterys gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai, dažniau patiria smurtą, moterims sunkiau kopti karjeros laiptais, jos dažniau susiduria su darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimo problemomis.

Taigi Tarptautinė moterų diena parodo ilgą moterų lygybės siekio istoriją, iššūkius, laimėjimus ir toliau skatina skleisti informaciją apie moterų teises ir lygias galimybes visose gyvenimo srityse.

Jei kalbėsime apie Tarptautinę moterų dieną suvokdami jos paskirtį, o ne tiesiog minėsime datą, tikėtina, kad ši diena taps prasmingesnė ir bus lengviau įžvelgti ir suvokti jos turinį ir reikšmę viso pasaulio moterims.

Tad tik nuo mūsų pačių priklauso, ar suteiksime šiai dienai pseudošventės statusą, ar, turėdami žinių apie jos kilmę, tikslus ir siekius, suteiksime prasmę, dėl kurios moterys kovojo prieš 100 metų ir kėlė idėjas, aktualias ir šiandien. Vis dėlto, siekiant lyčių lygybės, svarbu ne vieną kartą gėlėmis parodytas išskirtinis vyrų dėmesys moterims dėl jų lyties, bet realūs veiksmai, kurie užtikrintų darnų ir tvarų visuomenės vystymąsi. Visuomenės, kurios visi nariai gerai jaučiasi. O kai bus pasiekta lyčių lygybė visose gyvenimo srityse, kai nesusidursime su diskriminacija dėl lyties, tada galėsime švęsti ir dovanoti gėles vieni kitiems. Ne tik vyrai moterims. Tuo tarpu šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje moterų turimos teisės nors ir lygios, bet dar nėra saugios.

Doc. dr. Lijana Stundžė yra VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro direktorė

VU naujienos