1595 m. Gerardo Merkatoriaus LDK žemėlapis

XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema  išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab.

Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas  buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu, t. y. jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

1613 m. Amsterdame išleistas M.K. Radvilos-Našlaitėlio LDK žemėlapis

Kaip ir mūsų laikais, tuo metu vienu iš visuomenės informavimo šaltinių buvo XVIII a. II pusėje Lietuvoje pradėta nuolat leisti spausdinta periodinė spauda.

Pasidomėkime, kaip savaitraščio „Gazety Wileńskie“ (Vilniaus laikraščiai)1770 m. gegužės 19 d. XX numeryje aprašytos tų metų  LDK Vyriausiojo Tribunolo I (Vilniaus) kadencijosatidarymo iškilmės. Svarbiausia  informacija paprastai būdavo spausdinama laikraščio pradžioje. Ji užėmė visą pirmąjį lapą, tiesa, buvo jau beveik savaitės senumo... Taigi, skaitome, kad pirmadienį, 1770 m. gegužės 14 d., kaip numatyta įstatyme, į Vilnių susirinko visų LDK vaivadijų ir pavietų deputatai. Primename, kad Tribunolo teisėjai  (po du kiekviename paviete ir trys Žemaitijoje) buvo renkami vieneriems metams pavietų seimeliuose vasario mėnesį, o teismas prasidėdavo Vilniuje (II kadencija vykdavo Gardine) praėjus dviem savaitėms po Velykų. Pagal tradiciją Teismo darbo pradžią ir pabaigą lydėjo iškilmingos mišios, šia intencija buvo sakomi pamokslai. Tad  pirmiausia Katedroje visi išklausė votyvos mišių, kurias aukojo Vilniaus pavyskupis LDK dvasinis sekretorius kun. Tomas Ignotas Zenkovičius (1717–1790), o pamokslą sakė Vilniaus katedros ordinarinis pamokslininkas pijoras kun. Adomas Semaška (1739–1773). Tribunolas tuo metu posėdžiavo Vilniaus pilies teismo rūmuose, ir tik 1792 m. Seimas paskyrė Tribunolui namus Žemutinės pilies teritorijoje. Deja, iki mūsų dienų jie neišliko. Taigi, perėję į teismo rūmus, deputatai iš savo tarpo išrinko Tribunolo maršalką, kuris vadovaudavo teismo posėdžiams. Juo tapo Lydos pavieto atstovas, žemės teismo raštininkas Dominykas Aleksandravičius (Aleksandrowicz), iždininku – Ašmenos pavieto deputatas Mykolas ? Važinskis (Ważyński), raštininku – Trakų vaivadijos pilininkas Kučevskis (Kuczewski) (deja, nepavyko tiksliai identifikuoti šių asmenų). Susirinkę į pirmą posėdį, teisėjai turėjo prisiekti. Priesaikos tekstas buvo įtvirtintas Lietuvos Statute. Tuo dienos darbas buvo baigtas, ir Tribunolo maršalka pakvietė visus pietų.

Puotoms ir pasilinksminimams progų netrūko. Tribunolo teisėjai buvo ir nuolatiniai didikų rengiamų vaišių svečiai. Štai kitą dieną, gegužės 15-ąją, valdovovardinių aštuondienio bei Tribunolo atidarymo  proga Trakų vaivada (ir  kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio senelis) Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783) su žmona Vilniaus kašteliono Ignoto Oginskio (1698–1775), savo brolio, rūmuosesurengė iškilmingą vakarienę keliasdešimčiai asmenų. Savaitraštis net atskirai paminėjo patiekalą, puoštą iš cukraus sukurtais karaliaus inicialais ir herbu. Skambėjo linkėjimai sveikatos, o šaudyklių  ir patrankų šūviai šią žinią paskelbė visam miestui. Pobūvis, kuriame dalyvavo Vilniaus vyskupas su prelatais, didikai, Tribunolo teisėjai ir daugybė svečių, tęsėsi iki išnaktų. Įdomu, kad atskirai paminėtos puotoje dalyvavusios damos – Mstislavlio kaštelionienė Ona Pociejūtė-Tiškevičienė, generolienė Brigita Petronėlė Radvilaitė-Sologubienė, LDK didžiojo sekretoriaus žmona Konstancija Pšezdeckaitė-Chreptavičienė), Barbora Judicka-Tyzenhauzienė ir dar ne viena ponia.


1. Pirmasis tęstinis spausdintas laikraštis „Kurjer Litewski“ (Lietuvos kurjeris), Vilniuje pradėtas leisti 1760 m. balandžio 18 d., 1764–1793 m. ėjo pavadinimu „Gazety Wileńskie“. Tai Vilniaus akademijos spaustuvėje lenkų kalba (iki 1773 m. leido jėzuitų ordinas, vėliau Lietuvos vyriausioji mokykla) leistas savaitraštis, išeidavęs šeštadieniais. Laikraštis turėjo priedus prie kiekvieno numerio „Supplement do Gazet Wileńskich“ ir vienkartinius priedus „Addytament do Gazet Wileńskich“.

2. Šios Tribunolo kadencijos darbo laikas buvo gegužės 14 – spalio 13 d.

3. Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio vardinės minimos gegužės 8 d.

4. Šiuo metu čia veikia „Lėlės“ ir Jaunimo teatrai.