Dustin Lee/Unsplash.com nuotrauka

Bundantis pavasaris kiekvieną kvieste kviečia naujovėms. Praeivių žvilgsniai vis dažniau užkliūva už naujų drabužių lentynų, akį traukia sporto klubų iškabos. Psichologė INGA JUODKŪNĖ sako, kad kūrybinio potencialo išlaisvinimas gali suteikti ne mažiau džiaugsmo nei sporto klubo abonementas ar naujas garderobas. „Kūrybinis rašymas – viena sričių, kuri galėtų tenkinti mūsų pavasarišką veržlumą. Tai tarsi ne tik intelektualinių, bet ir psichologinių raumenų auginimas“, – sako rašymo maratono pradininkė Lietuvoje.

Kaip susidomėjote kūrybiniu rašymu?

Iš tiesų, pirmiausia mano gyvenime atsirado terapinis rašymas. Lankiausi įvairiuose rašymo terapijos užsiėmimuose savaitgaliais bei konferencijose. Praėjo nemažai laiko ir ieškojimų, kol supratau ir priėmiau profesionalų grįžtamąjį ryšį, kad gimstantys tekstai jau „perlipa“ terapinio teksto ribas. Tada intensyviau pradėjau gilintis į kūrybinį rašymą (įvairūs kursai, diskusijos, daugybė perskaitytų knygų). Labai daug rašiau ir rašau. Iš pradžių tik mažą dalį parašytų tekstų rodydavau kitiems. Po to gimė mano svetainė www.atspirtiestaskas.lt, o tekstai pasirodydavo ir žinomiausiuose interneto portaluose.

Man rašymas suteikė du pagrindinius dalykus: pasitikėjimą ir vidinę laisvę. Tapau atviresnė su savimi ir aplinkiniais. Išmokau priimti situacijas be kaukių. Vaikai turi tą įgimtą, intuityvų atvirumą ir laisvumą. Tačiau mes, suaugusieji, galime susigrąžinti šią būseną būtent per rašymą.

Kaip pomėgis peraugo į veiklą?

Rašymas yra kūryba, o kūryba kuria santykį su gyvenimu. Jei rašome tik ataskaitas, prezentacijas, dalykines kalbas, tai ir santykis su gyvenimu yra tarsi dalykinis, per atstumą, oficialus. Bet kai pradedame rašyti autentiškai, iš savęs, atrandame ir pajuntame gyvybingą, energija pulsuojantį santykį su gyvenimu ir su savimi pačiu. Kai tą suvokiau, panorau kūrybinio rašymo teikiama nauda dalintis ir su kitais.

Taip domėjimasis kūrybiniu rašymu pamažu peraugo į vieną iš mano veiklų. Dabar pati jau porą metų organizuoju kūrybinio rašymo dirbtuves – užsiėmimų ciklus, skirtus žmonėms, norintiems atrasti savo kūrybos balsą ir vidinį įkvėpimą rašyti. Kita vertus, šį pavasarį jau netrukus knygynuose pasirodysiantis mano parašytas terapinis romanas „Juk nenužudysi manęs“ apie depresiją ir jos įveikimą yra vienas iš didžiausių patvirtinimų man pačiai, kaip stipriai rašymas daro įtaką ir keičia mano gyvenimą.

Unsplash.com nuotrauka

Koks Jūsų vaidmuo kūrybinio rašymo dirbtuvėse? 

Įgalinti kiekvieną dalyvį rašyti. Paprastai kai kurie žmonės ateina į grupę abejodami savo gebėjimu rašyti. Kiti dalyviai ateina vedami smalsumo prisiminti, kaip kažką kadaise rašydavo, arba su vidiniu noru rašyti, nors niekada to nedarė dėl savęs.

Bet kuriuo atveju dažniausiai žmonėms kyla klausimas: „Ar aš galiu rašyti“? Atsakymas paprastas: „Taip, galite!“ Per šešias savaites vykstančius užsiėmimus, kuriuos prilyginu „rašymo maratonui“, dalyviai įvairiais būdais susipažįsta su rašymu, prisimena save rašančius, atranda savyje rašytojus ir spėja susigyventi su naujuoju amplua. Kalbant apie rašymo maratoną, tai yra vienas iš rašymo būdų, ir kursų metu mes tai išbandome. Dalyviams dažniausiai tai būna gili ir produktyvi patirtis, kuri praplečia ne tik jų mąstymo gylio, bet pojūčių ribas (kaip ir kiekvienas maratonas).

Esate rašanti psichologė. Kodėl kūrybinis, o ne terapinis rašymas?

Šį klausimą išgirstu gan dažnai. Iš tiesų kūrybiniame rašyme yra labai daug terapinio rašymo. Tiksliau sakant, sąmonės išvalymo bei pasąmonės pažinimo technikos remiasi terapinio rašymo metodais. Vis dėlto iš profesinės ir asmeninės praktikos matau, kad didžiausią poveikį žmogui daro kūryba. Kūryba yra procesas, ir tai tampa ta pačia terapija. Kūryba kyla iš mūsų pasąmonės gelmių, ir kartais net nesuprantame, kodėl vienus ar kitus dalykus parašome.

Turime labai daug skirtingų asmenybės bruožų, įvairiausių archetipų, patirčių sankaupų. Žmogaus unikalumas tas, kad mes savo skirtingumus galime darniai suderinti savyje ir juos išreikšti per kūrybą.

Kiekvieną kartą, baigiantis šešių savaičių programai, dalyviai nustebina patys save savo kūriniais, savo tekstais. Kūriniai būna tokie intriguojantys, kad po kiekvieno renginių ciklo dalyviams kyla klausimu: „O kas toliau, ką dar galiu sukurti?“

Unsplash.com nuotrauka

Kaip gimsta rašymo dirbtuvių temos?

Temos dažniausiai gimsta iš mūsų kasdienybės. Vadinasi, artimi žmonės: šeima, draugai, tėvai dalyvauja kūriniuose. Kartais tiesiogiai, kartais įsikūniję į kitus personažus.

Viename iš pirmųjų užsiėmimų pasiūlau dalyviams pratimą, kad vieną savaitę kiekvieną dieną žymėtųsi temas, apie kurias galėtų rašyti. Tai turi vykti spontaniškai. Kiekvieną dieną pasižymime maždaug po dešimt temų. Savaitės temų rekordas – 185. Patikėkite, yra temų, apie ką rašyti.

Ar visuomenė išnaudoja kūrybinio rašymo potencialą?

Manau, kūrybinis rašymas yra dar neišnaudota erdvė Lietuvoje. Vyksta daug bėgimo, dviračių maratonų, įvairiausių žygių, gausu sporto klubų. Taip pat užsiimame įvairiausia kūrybine veikla: šokame, grojame, dainuojame, fotografuojame, konstruojame. Tačiau rašyti yra įprasta labiau darbo reikalais arba rašome tyliai, nedrąsiai, „sau į stalčių“, geriausiu atveju paskelbiame savo socialinių tinklų paskyroje.

Įrašai feisbuke – jau kūrybinis rašymas?

Tai priklauso nuo paskelbto įrašo turinio. Jei įrašas skelbia apie tai, ką valgome, kur einame, ką pamatėme, ir tame įraše nėra istorijos, neatsispindi jausmas, veiksmas, tai turbūt būtų sunku pavadinti kūrybinio rašymo rezultatu. Nors reikėtų konkretesnius atvejus pasižiūrėti. Juk gali būti puiki istorija iš šešių žodžių (prisiminus E. Hemingvway’aus nutikimą). 

Ką patariate tiems, kurie vis dar nesiryžta dalyvauti rašymo maratone?

Maratono terminas istoriškai siejasi su pergale mūšyje. Taip ir rašymo maratone – tai tarsi pergalė prieš save, savo kompleksus, baimes, abejones. Tu gali būti rašytojas arba gali būti žmogus, kuris rašo tyliai sau į stalčių ar dienoraštį, gali būti ir tas, kuris niekada nerašė laisvalaikiu, bet norėtų tai išbandyti, o gali būti ir tas, kuris rašo kiekvieną dieną. Visi tie, kurie turi impulsą rašyti, susitinka rašymo maratone. Jame vienintelis tikrasis varžovas būnate pats sau. Kviečiu išdrįsti ir kartu leistis į rašymo kelionę.