Nuotraukos autorius Tomas Lukšys/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre paskelbė, jog buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo teisės nebuvo pažeistos, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė jį kaltu dėl dalyvavimo lietuvių tautos genocide. 

2014 m. S. Drėlingas buvo apkaltintas vykdęs genocidą prieš lietuvių tautą būtent dėl dalyvavimo šioje operacijoje, kurios metu buvo suimti A. Ramanauskas-Vanagas ir B. Mažeikaitė-Vanda. S. Drėlingą 2015 m. kovą kaltu pripažino Kauno apylinkės teismas.  

S. Drėlingas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą po to, kai 2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino jį kaltu dėl dalyvavimo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Vandos suėmime 1956 m.  A. Ramanauskas- Vanagas buvo kankinamas ir nužudytas, o žmona 1957 m. ištremta į Sibirą. 

S. Drėlingo atveju Aukščiausiasis Teismas pateikė detalų partizanų svarbos Lietuvos valstybei paaiškinimą, pabrėždamas tai, jog partizaninis judėjimas vaidino esmingą vaidmenį saugojant lietuvių tautos tapatybę, kultūrą ir savęs suvokimą. Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, pripažino, jog partizanai buvo lietuvių tautos atstovai. Minėtos sulaikymo operacijos tikslas buvo eliminuoti dalį lietuvių tautos ir būtent dėl to S. Drėlingas gali būti apkaltintas genocidu. Teismas atmetė S. Drėlingo teiginius, jog jis negali būti laikomas atsakingu už dviejų partizanų likimą, nes jis pats jų nesulaikė ir nenuteisė. 

EŽTT, atmesdamas S. Drėlingo paraišką, patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, laikantį S. Drėlingą kaltu dėl lietuvių tautos genocido. 

Parengta pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo informaciją