Pieter Lastman. Pranasas Jona ir banginis. (1621 m.)

Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šitai kartai. 
    Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels kartu su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas. 
    Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.

Skaitiniai KV (127)

Jon 3, 1–10: Ninivės gyventojai nusisuko nuo piktojo kelio

Ps 51, 3–4. 12–13. 18–19. P.: Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Pirmas įspūdis perskaičius pirmąjį šios dienos Evangelijos sakinį: keistas tas Jėzus. Juk, ko gero, net ir patys keisčiausi politikos ar verslo, pramogų pasaulio atstovai, sveikindamiesi su susirinkusia minia, tarsteli, kad malonu čia būti, jog yra neverti tokios garbės. Taip sakant, atiduoda nors mažytę duoklę miniai. Juk pirmuosius sakinius žmonės geriausiai įsimena...

Jėzus pradeda nuo priekaištų. Gal ne taip ir blogai pirmiausia šokiruoti, o po to – paaiškinti, ką tuo norima pasakyti. Tačiau ties tokiais svarstymais tikrai nereikia apsistoti. Jėzus mato ne tik akis, bet ir širdį.

Ir mūsų laikais juk tikrai yra žmonių, kurie sako, jei Dievas yra, Jis nebūtų ko nors leidęs, Jis būtų mane išgelbėjęs, o dabar teko lyg vienam kapanotis problemų vandenyne; jei Dievas yra, Jis turi parodyti kokį nors ženklą... Tačiau nekalbama apie situaciją, jei žmogus to Dievo ženklo nesuprastų...

Prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą viešajame transporte nugirdau dviejų žmonių pokalbio ištrauką. Vienas sakė : „Aš neisiu į tą Santaką. Ko man reikia ten grūstis, ką, aš popiežiaus nemačiau? Juk Jis – žmogus. Va, jei Jėzus atvažiuotų...“ Pašnekovas tik linksėjo galva. Mąsčiau, kad, ko gero, ir į susitikimą su Jėzumi Kauno Santakoje anie žmonės neitų... Taip sakant, Dievas turi būti lankstus ir viskam pasiruošęs. Visokių ženklų užantyje...

O jei paimtume ir patikėtume? Jėzus šiandien mums nurodo vieną vienintelį ženklą, kurį dažnai pamirštame ar privengiame. Kryžių. Kaip Jona išbuvo gelmėje, taip Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas virš žemės, kad čia susirinkę ieškantieji tik Jame atrastų begalinę Dievo meilę ir gailestingumą.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai