2018-iaisias metais „Man Booker“ premiją laimėjo Annos Burns knyga „Milkman“ (liet. „Pienininkas“) EPA nuotrauka

Kiekvienais metais teikiama „Man Booker“ (Bukerio) premija yra vienas prestižiškiausių literatūros apdovanojimų knygoms, išverstoms į anglų kalbą ir išleistoms Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tiek autoriai, tiek vertėjai laikomi vienodai svarbiais: laimėta premija dalinama per pusę. Kovo 13-ąją paskelbtas ilgasis premijos sąrašas. Visos šios knygos pretenduoja gauti „Man Booker“ premiją 2019–aisiais metais.

Jokha Alharthi knygos „Celestial Bodies“ (liet. „Dangaus kūnai“) viršelis. Amazon.com nuotrauka.

Jokha Alharthi „Celestial Bodies“ (liet. „Dangiškieji kūnai“)

„Dangiškųjų kūnų“ veiksmas vyksta mažame miestelyje Omane. Pasakojama apie tris seseris: Mayya, kuri išteka iš širdgėlos; Asma, kuri išteka dėl pareigos jausmo ir Khawla, kuri atsisako visų santuokos pasiūlymų ir laukia iš Kanados grįžtančio mylimojo. Romanas pasakoja apie Omaną, kaip šalį, per vienos šeimos istoriją. Omanas keičiasi: iš tradicinės, vergų darbu paremtos visuomenės jis bando suvokti save kitaip.

Knygos autorė Jokha Alharthi Edinburge apsigynė daktaro laipsnį iš klasikinės arabų poezijos, dėsto Sultono Qabooso universitete Omano sostinėje Muskate, jos apsakymai išversti į anglų, vokiečių, italų, korėjiečių ir serbų kalbas.

Can Xue „Love in the New Millenium“ (liet. „Meilė naujajame tūkstantmetyje“)

Tai istorija apie moteris, gyvenančias pasaulyje, kuriame jos yra nuolat stebimos. Šioje visuomenėje normalizuojama paranoja ir nuolatinis įtarinėjimas. Kai kurie bando iš tokios visuomenės pabėgti – arba į paslaptingą naktinį klubą, arba į protėvių namus, kuriuos galima pasiekti purvinais urvais, nutekamaisiais vamzdžiais ir tuneliais. Kiti ieško išsigelbėjimo vienoje iš Kinijos provincijų. Joje su vaistažolių pagalba galima persikūnyti arba persikelti kur nors kitur. Dar vienas įdomus distopinis pasakojimas, tačiau šįkart vieno pačių garsiausių Kinijos rašytojų.

Can Xue yra slapyvardis. Po šiuo pseudonimu slepiasi Deng Xiaohua, gimusi 1953 m. 1983-iaisiais ji pradėjo rašyti. Susan Sontag yra sakiusi, jog jei kas nors iš Kinijos gaus Nobelio literatūros premiją, tai turėtų būti Can Xue.

Annie Ernaux „The Years“ (liet. „Metai“)

Annie Ernaux šiuo metu yra viena labiausiai vertinamų Prancūzijos rašytojų. Romanas „Metai“ pasakoja istoriją nuo 1941-ųjų (kai pati autorė gimė) iki 2006-ųjų. Autorė išranda formą, kuri tuo pačiu metu yra ir subjektyvi, ir nuasmeninta, privati ir bendruomeniška, taip pat ir naują žanrą – kolektyvinę autobiografiją. Šis žanras bando užfiksuoti prabėgantį laiką. 2008 metais prancūzų kalba pasirodęs romanas laikomas autorės pačiu svarbiausiu darbu.

Hwang Sok–yong „At Dusk“ (liet. „Prieblandoje“) viršelis. Scribepublications.com nuotrauka

Hwang Sok–yong „At Dusk“ (liet. „Prieblandoje“)

Vieną gražų vakarą turtingas vyras ima mąstyti apie tai, kad jis galbūt visiškai ne taip gyveno savo gyvenimą. Parkas Minwoo, pagal visus įmanomus standartus, yra sėkmingas žmogus. Gimęs skurde siaubingame Seulo rajone, tačiau sugebėjęs tapti didelės architektų įmonės vadovu. Vieną dieną Parkas gauna žinią iš senos draugės, kurią kažkada mylėjo ir išdavė. Grįžta prisiminimai. „Prieblandoje“ pasakojama apie žmones, kurie atiduoda viską, kad judėtų į priekį.

Hwang Sok–yong Pietų Korėjos tikrovę apibrėžia kaip „visą valstybę apėmusią benamystę“. Viena pagrindinių autoriaus temų – žmonių, praradusių „namus“ (tikrus ar simbolinius) psichologija. „Namai“ autoriui nėra tik fizinė vieta, kurioje esi gimęs, bet ir solidarus gyvenimas bendruomenėje, kurioje randi savo šaknis. Hwang Sok–yong knygos glaudžiai susijusios su jo paties asmeniniais potyriais.

Mazen Maarouf „Jokes for the Gunmen“ (liet. „Juokeliai žudikams“)

Nenuostabu, kad dvylika Mazeno Maaroufo apsakymų iš šios knygos vyksta bevardžiuose, tarsi iš sapnų atkeliavusiuose miestuose. Autoriaus gyvenimo kelias nėra įprastas: jis gimė palestiniečių šeimoje Beirute. Šeima vėliau bėgo nuo karo Libane. Mazenas dirbo chemijos ir fizikos mokytoju, galiausiai persikėlė gyventi į Reikjaviką, kuriame jis galiausiai tapo islandų literatūros vertėju į arabų kalbą.

Marion Poschmann „The Pine Islands“ (liet. „Pušų salos“)

Gilbertas Silvesteris, vieną rytą prabunda po sapno, kad žmona jį apgaudinėja. Jis staiga nusprendžia pabėgti į Japoniją. Gilbertas, atvykęs į Tokiją, atranda japonų poetą Basho. Staiga jis atranda naują tikslą – piligriminę kelionę poeto nueitais keliais. Bekeliaudamas jis susipažįsta su kitu piligrimu – japonu Yosa, rankose laikančiu knygą apie savižudybę. Kartu jie keliauja poeto numintais takais: vienas ieško tobulos gyvenimo pabaigos, o kitas – naujo gyvenimo pradžios.

Marion Poschamann – vokiečių rašytoja, Bonoje studijavo vokiečių kalbą, filosofiją ir slavistiką.

Samantha Schweblin „Mouthful of Birds: Stories“ (liet. „Pilna burna paukščių“) knygos viršelis

Samantha Schweblin „Mouthful of Birds: Stories“ (liet. „Pilna burna paukščių“)

Apsakymai šioje knygoje turėtų jus pagauti ir niekuomet nebepaleisti. Argentiniečių rašytoja Samantha Schweblin užburia pasakodama istorijas apie pusiausvyrą praradusias moteris, pasaulį, visiškai pasilenkiantį su tikrove. Mąstome apie gyvenimą vienaip, bet jis dažnai pasirodo esąs visai kitoks. Mūsų lūkesčiai, kaip žmonės turėtų elgtis, mylėti, bijoti, gali greitai apsiversti.

Sara Stridsberg „The Faculty of Dreams“ (liet. „Sapnų gebėjimas“)

1988 m. Valerie Solanas – rašytoja, feministė, moteris, pasikėsinusi į Andy Warholo gyvybę – rasta mirusi viešbučio kambaryje. Ji mirė skurde, vienatvėje ir apsupta popieriaus lapų, ant kurių rašė paskutinius savo žodžius.

Švedų rašytoja Sara Stridsberg knygoje aplanko viešbučio kambarį, kuriame paskutines dienas leido Valerie, teismo salę, kurioje ji buvo teisiama už pasikėsinimą į Andy Warholą, Džordžijos valstijos dykumas, kuriose ji augo, ir psichiatrines ligonines, kuriose Valerie gydėsi. Autorė atkuria šios nepaprastos asmenybės gyvenimą per įsivaizduojamus pokalbius, monologus ir prisiminimus.

Olga Tokarczuk „Drive Your Plow Over the Bones of the Dead“ (liet. „Išark plūgu mirusiųjų kaulus“)

Lenkų rašytoja Olga Tokarczuk jau yra laimėjusi „Man Booker“ premiją 2007 m. už savo romaną „Flights“ (liet. „Skrydžiai“). Naujoji jos knyga, patekusi į ilgąjį sąrašą, pasakoja apie Janiną Duszejko, ekscentrišką moterį, gyvenančią mažame Lenkijos kaimelyje. Janinai labiau patinka gyvūnai, o ne žmones, todėl romano centre – prisiminimai apie dviejų jos šunų dingimą. Kai miestelyje įvykdoma žmogžudystė, Janina įsitraukia į šios tyrimą.

„The Guardian“ autorę yra pavadinęs „viena iš didžiausių Europos humanisčių“. Ji pateikia įžvalgų apie beprotybę, neteisybę „paribio“ žmonių atžvilgiu, gyvūnų teises, tradicinės religijos veidmainiškumą. Gimtojoje Lenkijoje O. Tokarczuk knygos sukelia daug pasipiktinimo.

Tommy Wieringa knygos „The Death of Murat Indrissi“ (liet. „Murato Indrissio mirtis“) viršelis. Scribepublications.com.au nuotrauka

Juan Gabriel Vásquez „The Shape of the Ruins“ (liet. „Griuvėsių forma“)

Romane kalbama apie dvi politines žmogžudystes Kolumbijoje. 1914 m. buvo nužudytas Rafaelis Uribe. 1948 m. buvo nužudytas Kolumbijos Kenedžiu vadintas Jorge Eliécer Gaitán. Šios dvi žmogžudystės iš pat pradžių atrodo nesusijusios, tačiau autorius atskleidžia jų ryšius.

Tommy Wieringa „The Death of Murat Indrissi“ (liet. „Murato Indrissio mirtis“)

Knygos veiksmas nukelia mus į Maroką. Dvi jaunos moterys nė neįsivaizdavo, kad europietiškos moterų teisės šioje šalyje gali nustoti galioti. Sutikusios guvų Salehą, besisiūlantį būti jų vedliu Maroke, moterys juo pasitiki. Tačiau jo pasiūlymas jas uždaro tik į dar ankštesnę erdvę.

Olandų rašytojas Tommy Wieringa, anot „The Guardian“ žurnalistės Eileen Battersby, „yra labai talentingas, intelektualus, atviras ir nebijantis parodyti visuomenės bjaurasties, prilygintos žmogaus prigimties aikštingumui“.

Alia Trabucco Zerán „The Remainder“ (liet. „Likučiai“) knygos viršelis. Andotherstories.org nuotrauka.

Alia Trabucco Zerán „The Remainder“ (liet. „Likučiai“)

Santjagas Čilėje. Visas miestas padengtas pelenais. Buvusių karių vaikai susiduria su praeitimi, kurios jie negali nei prisiminti, nei pamiršti. Felipe kiekvieną kūną, pamatytą gatvėje, suskaičiuoja, kad palygintų su „oficialiais duomenimis“. Iquela ir Paloma taip pat ieško būdo gyventi. Šis debiutas yra intelektualus, įtemptas, neįtikėtinai jautrus žodžiams, siūlantis naują būdą, kaip kalbėti apie patirto ir sukelto skausmo kainą kelioms kartoms.

Alia Trabucco Zerán yra jauna rašytoja, gimusi vos 1983-iaisiais. „Likučiai“ yra pirmasis jos romanas.

Hubert Mingarelli „Four Soldiers“ (liet. „Keturi kariai“)

1919 metai. Rusijos pilietinis karas. Sunki šalta žiema. Keturi kariai įsikuria netoli Rumunijos fronto linijos. Fronte tyku, todėl jų dienos pripildytos brangiomis laisvės valandomis, besimėgavimu šalia esančio tvenkinio ramybe ir bandymu pamiršti karo baisumus. Jie laukia pavasario atėjimo, kovos pratęsimo, neišvengiamo smurto tęsinio.

Pagal užsienio spaudą parengė Kristina Tamelytė