„Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos pristatymo renginio plakatas.

2019 metų kovo viduryje dienos šviesą išvys dvikalbė Lenkijos instituto Vilniuje išleista knyga „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos autorė Ilona Lewandowska, fotografijos Bartoszo Frątczako.

Lenkijos „Pasaulio tautų teisuolių sąraše“ jau yra per 6,8 tūkstančio pavardžių. Tai daugiau nei ketvirtadalis visų, pagerbtų šiuo išskirtiniu titulu. Lenkų galima rasti ir Baltarusijos, Ukrainos bei Lietuvos sąrašuose. Pasaulio teisuolių sąrašas nėra baigtinis ir neatspindi visos per karą žydams teiktos pagalbos, mat ne visada išliko gyva atmintis apie gelbėjusius pasmerktuosius, prabėgus daugeliui metų, ne visada jų pagalba buvo tinkamai įamžinta dokumentuose. Laikais, kai už žydų slėpimą grėsė mirtis, stengtasi, kad apie slepiamus žmones niekas nesužinotų. Tylėta dažniausiai  ilgai, net ir pasibaigus karui. Rasti liudijimų apie žydus gelbėjusius lenkus Lietuvoje yra ypač sunku. Keitėsi sienos, žmonės keitė gyvenamąją vietą, neretai ir pavardę bei tapatybę. Tie, kurie liko Lietuvoje, buvo uždaryti Sovietų Sąjungoje, kur nederėjo prisipažinti darius ką nors nelegalaus, net ir per vokiečių okupaciją. Geriau buvo tylėti...

Ilonos Lewandowskos knygos pagrindas – pokalbiai. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais ir žmonėmis, besirūpinančiais atminimu apie žydų gelbėtojus išsaugojimu. Taip siekiama atkurti kuo tikslesnį dramatiškų karo laikų įvykių paveikslą. Apie Holokausto istoriją Lietuvoje, jo lokalias sąlygas bei Lietuvos bandymus atsigręžti į sudėtingą karo ir okupacijos istoriją autorė kalbėjosi su lietuvių istoriku, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu. Lenkų istorikas ir rašytojas, bendradarbiaujantis su Lenkijos tautos atminties instituto tyrimų skyriumi, dr. Marcinas Urynowiczius papasakojo apie lenkų situaciją karo metais, padarinius, grėsusius už žydų slėpimą bei apie kriterijus, kuriais remiantis suteikiamas „Pasaulio tautų teisuolio“ vardas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kaip sunku gauti informacijos apie karo metais Lietuvoje žydams teiktą pagalbą, taip pat pristatė aktualią tyrimų ir archyvų rinkinių situaciją. Ji paaiškino, kodėl Lietuvoje nuspręsta įsteigti Lietuvos Respublikos prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, liudijantį apie žydų gelbėjimą, nepriklausomai nuo „Pasaulio tautų teisuolio“ vardo pripažinimo procedūrų.

Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11-os šeimų ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios istorijas. Knygoje skaitytojas ras daugelio žydų vaikų ir šeimų gyvybes išgelbėjusios Marios Fedeckos, Ignato ir Katarzynos Bujelių iš Vaidotų ir jų išgelbėtos žydų merginos Feigos Dusiackos istorijas, perskaitys apie Haliną Płokszto, kurią iš Vilniaus geto išnešė ir taip gyvybę išgelbėjo jos auklė Weronika Tuniewicz, o prieglobstį suteikė Urszula ir Władysławas Płoksztai. Į knygą sugulė Janinos Strużanowskos, Marios Paszkiewicz, Mikołajunų, Rakowskių, Kruminių-Łozowskių, Woronieckių Waszkinelių šeimų, taip pat karmelito br. Andrzejaus Gdowskio, benediktinės sesers Marios Mikulskos ir dominikonės sesers Annos Borkowskos istorijos.

Greta jautrių Ilonos Lewandowskos tekstų, papildytų iš Teisuolių šeimų bei iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvo gauta medžiaga, spausdinamos jaudinančios Bartoszo Frątczako fotografijos. Jis fotografuoja išsigelbėjusius, žydų gelbėtojų šeimas, taip pat įamžina neaprastai turtingo žydų gyvenimo Lietuvos žemėse nykstančius pėdsakus.

Knygos pristatymas vyks kovo 14 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Vakare dalyvaus autorė Ilona Lewandowska, fotografijų autorius Bartosz Frątczak, idėjos sumanytojas ir leidėjas, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński ir kviestiniai svečiai: dr. Marcin Urynowicz iš Lenkijos tautos atminties instituto, dr. Arūnas Bubnys iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Susitikimą ves Donatas Puslys.