Kadras iš rež. Ciro Guerros ir Cristinos Gallego filmo „Vasaros paukščiai“ („Birds of Passage“, 2018 m., Kolumbija, Danija, Meksika).
Kadras iš rež. Ciro Guerros ir Cristinos Gallego filmo „Vasaros paukščiai“ („Birds of Passage“, 2018 m., Kolumbija, Danija, Meksika).

Tie, kurie prisimena prieš keletą metų pilnas sales sutraukusį Kolumbijos režisieriaus Ciro Guerros epą „Gyvatės apkabinimas“ (Embrace of The Serpent, 2015), gali džiaugtis. Naujausias, drauge su žmona Cristina Gallego kurtas, režisieriaus filmas „Vasaros paukščiai“ (Birds of Passage, rež. Ciro Guerra, Cristina Gallego) bus rodomas festivalyje „Kino pavasaris“.

La Gvachiros dykumoje gyvenanti šeima laikosi senų, iš kartos į kartą perduodamų tradicijų ir taisyklių. Užčiuopus nelegalaus verslo giją – marihuanos eksportą į JAV – ši šventa ir laiko patikrinta tvarka sugriūva. Dingsta netgi sapnai ir ženklai, padėdavę priimti svarbius sprendimus.

Filmo anonsas:

Savo įspūdžiais apie filmą „Vasaros paukščiai“ pasidalijo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertė Ieva Giedraitytė:

„Kolumbija – tai narkotikai. Klišė, kuri truputėlį erzina, tad, turiu prisipažinti, filmą apie Vaju genties įsitraukimą į marihuanos verslą pradėjau žiūrėti kiek skeptiškai nusiteikusi. Vis dėlto „Vasaros paukščiai“ labiau primena graikų tragediją ar „Krikštatėvį“ nei žymiuosius narkotrilerius.

Pirmas šaunantis į galvą žodis – „epinis“. Filmas gana tiksliai pavaizduoja laikotarpį, Kolumbijoje vadinamą „bonanza marimbera“, trukusį maždaug nuo 1975 iki 1985 metų. Kova su potencialiu komunizmo plitimu lėmė kontaktų tarp amerikiečių ir vietinių gyventojų (ispanakalbių ir indėnų) padažnėjimą. Atvykėliai netrukus atrado Kolumbijoje augančios marihuanos kokybę. O vietiniai – tai, kad marihuanos verslas gali transformuoti jų gyvenimus. 

Vis dėlto, režisieriams Ciro Guerrai ir Cristinai Gallego prekyba narkotikais yra tik kontekstas (ar neišvengiamas, nesustabdomas ir ne visai suvokiamas force majeure), kuriame plėtojasi vienos šeimos drama. Marihuanos turtai atneša Vaju klano nariams auksinius „Rolex“ laikrodžius, dideles mašinas ir ekstravagantiškus namus. Kartu nelegalus verslas suardo ryšius, taisykles ir papročius, laikančius bendruomenę kartu. Tema iki ašarų pažįstama, tad jau filmo pradžioje galime nujausti, kuo viskas baigsis. Vis dėlto istorijoje, kurios dalį pasakoja aklas dainius (aliuzija į Homerą?), svarbiau ne kas, o kaipAtrodo, kad nesvarbu, ko norėtų pagrindiniai veikėjai, nesvarbu, kaip jie bandytų saugoti save ir savo šeimą, nesvarbu, ką jie būtų pasiryžę dėl to padaryti, jų pasirinkimai veda ten, kur nuo pat pradžių eiti nenorima.

Bežiūrėdama filmą prisiminiau ir Tomo Mano romaną „Budenbrokai“ – filmas intymus, kaip ir visos šeimyninės sagos. Nepaisant išsamaus Vaju kultūros vaizdavimo ir filmo veiksmo įkontekstinimo, visi veikėjai atrodo artimi, o jų dilemos atpažįstamos. Dramatiškai besikeičiantys laikai bei asmeniniai pasirinkimai jų kontekste gali atnešti ir šlovę, ir pražūtį. Bėda ta, kad net ir tie, kurie kalbasi su dvasiomis ir skaito sapnus, iš anksto negali nuspėti rezultato.“

Kadras iš rež. Ciro Guerros ir Cristinos Gallego filmo „Vasaros paukščiai“ („Birds of Passage“, 2018 m., Kolumbija, Danija, Meksika).
Kadras iš rež. Ciro Guerros ir Cristinos Gallego filmo „Vasaros paukščiai“ („Birds of Passage“, 2018 m., Kolumbija, Danija, Meksika).
Kadras iš rež. Ciro Guerros ir Cristinos Gallego filmo „Vasaros paukščiai“ („Birds of Passage“, 2018 m., Kolumbija, Danija, Meksika).