Jėzus bylojo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: 
    „Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, aptvėrė jį, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. 
    Atėjus vaisių metui, jis atsiuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirmųjų. Bet vynininkai ir su šiais pasielgė, kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'. 
    Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ 
    Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. Tuomet Jėzus tarė: „Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose: 
    'Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse'. 
    Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“. 
    Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu.

Skaitiniai KV (144)

Pr 37, 3–4. 12–13a. 17b–28: Antai ir sapnuotojas ateina. Tad imkime, užmuškime jį

Ps 105, 16–17. 18–19. 20–21. P.: Atsiminkite Viešpaties nuostabius darbus.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Vynuogynas šiame Jėzaus palyginime yra Izraelis, vynininkai, besirūpinantys  vynuogynu, vyriausieji kunigai. Jiems buvo patikėti Dievo tautos žmonės. Pirmojo amžiaus Palestinoje nuomininkai sutartą dalį derliaus turėdavo atiduoti žemės šeimininkui. Tačiau nuomininkai Jėzaus palyginime neskyrė šeimininkui priklausančios vynuogyno derliaus dalies. Vynuogyno šeimininkui nusiuntus tarnus surinkti dalies jam priklausančios derliaus, nuomininkai juos sumušė ir nužudė.

Šie tarnai atstovauja pranašams, kurie buvo Dievo siųsti kviesti Izraelį atgailoti, bet buvo tautos vadų persekiojami. Šeimininko gerumas pasireiškia tuo, kad duoda nuomininkams kelias galimybes atgailoti, siųsdamas daugiau tarnų. Tačiau su jais pasielgiama taip pat. Tuomet šeimininkas siunčia savo sūnų, manydamas, kad jie paklus jam. Sūnus, žinoma, atstovauja pačiam Jėzui – Dievo Sūnui. Su juo pasielgiama taip kaip su pranašais – nuomininkai pasipriešina, išmeta jį iš vynuogyno ir nužudo. Šia istorija Jėzus pranašauja, kaip vyriausieji kunigai pasielgs su juo, atiduodami į romėnų rankas. Jis bus išvestas už miesto vartų ir nužudytas.

Toliau Jėzus klausia, ką šeimininkas turėtų daryti su nuomininkais. Ironiška, tačiau aukščiausi kunigai ir vyresnieji, kuriems palyginime atstovauja nuomininkai, atsakydami į Jėzaus klausimą, ištaria nuosprendį sau: Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių. Ši žydų tautos vadovų nutartis pranašiška: ateis laikas ir jiems patikėtas vaidmuo rūpintis vynuogynu bus perduotas kitiems.

Dabar Jėzus paaiškina palyginimą pavartodamas akmens ir pastato simbolius. Kai Išganytojas save tapatina su akmeniu, kurį statytojai atmetė, jis iškalbingai byloja apie save ir šventyklą. Įsivaizduokime Jėzų, stovintį žydų šventykloje ir karštai diskutuojantį su jos vadovais, rezgančiais pinkles ir norinčiais jį nužudyti. Šio pokalbio įkarštyje Jėzus pabrėžia, kad jis yra tas kertinis akmuo, kurį statytojai atmetė.

Kas yra statytojai? Šventyklos statytojai yra aukštieji kunigai, prižiūrintys statybą. Jie atmeta šventyklos akmenį, Jėzų, kaip anie nevykę nuomininkai šeimininko sūnų.

Kadangi atmestas akmuo tampa kertiniu akmeniu, Jėzaus žodžiai skelbia galutinę pergalę. Jėzus, nužudytas sūnus, triumfuos. Jėzus, atmestas akmuo, taps kertiniu naujos šventyklos akmeniu – tai užuomina apie Bažnyčią, kuri ant jo bus pastatyta.

Pokalbis tampa pernelyg pavojingas Jėzui pareiškus, kad Dievo karalystė bus atimta iš vyriausiųjų kunigų ir vyresniųjų. Jie yra tie nevykę vynininkai iš kurių bus atimtas vadovavimas Dievo tautai. Ja rūpinsis žmonės, kurių veikla duos vaisių.

Ar sąžiningai vykdau man patikėtas pareigas?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai