Apreiškimas Marijai. El Greco (Domenikos Theotokopoulos), c. 1590–1603 m.

Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 
    Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. 
    O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. 
    Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 
    Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavo giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. 
    Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.

Skaitiniai Š (63)

Iz 7, 10–14; 8, 10: Štai mergelė pradės

Ps 40, 7–8a. 8b–9. 10. 11. P.: Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Žyd 10, 4–10: Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios


Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Liturginį gavėnios laiką pertraukia tik dvi iškilmės – Šventojo Juozapo ir šiandien švenčiama Apreiškimo Marijai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad abi šventės labiau tiktų Kalėdų laikui nei gavėniai, kuri skirta atgailauti, atsiversti bei apmąstyti Kristaus kančią. Ankstyvaisiais viduramžiais Ispanijos Bažnyčia Apreiškimo šventę buvo nukėlusi į savaitę prieš Kristaus Gimimą – gruodžio 18 d., tačiau tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionys ją nuo seniausių laikų mini kovo 25 d., kuri kartais išpuola ir Didžiąją savaitę.

Kas tai? Liturginė anomalija ar prasmingas simbolis?

Dauguma Bažnyčios tėvų buvo „pamišę“ dėl analogijų, – kiekvienas Šventojo Rašto įvykis jiems buvo nuoroda į kitą įvykį, kitą prasmę. Taip ir kovo 25 diena jiems buvo ypač svarbi – nes tai pasaulio sukūrimo, Kristaus pradėjimo ir Jo mirties ant kryžiaus diena. Dievo Dvasia, plevenanti virš bedugnės, pradeda kūrinijos egzistavimą, Šventoji Dvasia plevena virš Marijos ir Jos tyrose įsčiose užsimezga Žodis, tapsiantis Kūnu, o ant Kryžiaus – iš perverto Kristaus šono, gimsta Bažnyčia – kiekvienas iš mūsų.

Apreiškimo Marijai šventė – tai naujos Dievo kūrybos pradžia. Dievas ateina atkurti to, ką mes sugriovėme per nuodėmę. Jo atsakas į blogį – tai dar didesnis gėrio išliejimas. Mes, kaip ir Mergelė Marija, esame kviečiami būti Dievo bendradarbiais, savuoju TEBŪNIE, leidžiančiais Dievui veikti per mus.

Ar tai nėra tinkamiausia užduotis gavėniai? Leistis Dievo okupuojamiems, leistis Jo vedamiems?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai