Menininkas Auris Radzevičius-Radzius „Poezijos pavasaryje“ 2018 m. gegužę. Mildos Kiaušaitės nuotrauka

Kovo 23 d. mirė menininkas (poetas, dailininkas, scenografas, muzikantas…) Auris Radzevičius-Radzius, rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus svetainėje. Velionis palaidotas Kauno Panemunės kapinėse sekmadienį.

1989–1995 metais Aurijus Radzevičius Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją.

Nuo 1987 metų dirbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Režisavo spektaklius-performansus, lėlių spektaklius Vilniaus dailės akademijoje, Kauno mažajame teatre, festivaliuose, Vilniaus jaunimo teatre, kūrė filmą. Sukūrė scenografiją daugybei spektaklių (pvz., 1997 m. – F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė, rež. G. Padegimas, 2000 m. – L. Carrol „Alisa stebuklų šalyje“, rež. D. Duškinas ir t. t.).

Nuo 2001 m. dirbo Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, projekto-videokurso mokytoju.

Rengė personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose. Kūrė tapybos darbus, objektus, instaliacijas, performansus, videoperformansus.

Išleido savo knygų (1990 m. eilėraščių knyga „Ornamentas vietoj laivo“, 1992 m. tekstas + medžio raižiniai „Dreambone/sapno kaulas“, 2006 knyga-objektas IV tarptautinei knygos trienalei Vilniuje „Triušio namas“).

Nuo 2006 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Tuomet į LDS stojančiam A. Radzevičiui rekomendaciją rašė jo buvęs mokytojas Alfonsas Čepauskas. Grafikas labai rekomendavo priimti A. Radzevičių į LDS Tapybos sekciją dėl to, kad jis „yra nekasdieninės fantazijos, metaforinio mąstymo, paradokso ir grotesko menininkas“, dėl to, kad „sėkmingai dirbdamas įvairiose meno srityse yra organiškas ir tikras“.

Anot buvusio A. Radzevičiaus bendrakursio skulptoriaus Sigito Lukausko, menininko tapybos darbai pasižymėdavo ekspresyvumu ir konceptualumu.

Tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė pabrėžė, kad turinio prasme jo darbus galima apibūdinti „kaip poetiškai dadaistiškus su nemaža doze undergroundui būdingų bruožų: neišbaigtumas, naiviojo meno elementai, sąmoningas „bad painting“, solidžių medžiagų ignoravimas ir t. t. Manau, kad savo darbuose A. Radzevičius akcentuoja patį kūrybos procesą, kuris tik sustabdytas, ir tokiu būdu provokuoja kūrybai žiūrovą. Kūriniai patraukia spalvine jėga ir spontaniškumu, išgyvenimo autentika bei sąmoningai nedailinama plastine kalba. [...] Scenografijos darbuose A. Radzevičius teikia didelį dėmesį tapybiškumui, t. y. spalvinei struktūrai, spalvinėms detalėms, faktūroms.“

Tad A. Radzevičius buvo unikali asmenybė, šiuolaikine forma reiškęs šiandieninio pasaulio nerimą ir viltį.

Lietuvos dailininkų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms ir visiems pažinojusiems dailininką.

Auris Radzevičius-Radzius. Astos Valskienės nuotrauka
Auris Radzevičius-Radzius „MANO!“ (2005 m.).
Auris Radzevičius-Radzius. Antano Untydi nuotrauka
Auris Radzevičius-Radzius „M –1.100“ (fragmentas).
Auris Radzevičius-Radzius „Įkišk pirštą į mano žaizdą“ (2015 m.).

BALSAI

Tada, kai dar čiulpiau cukrinį gaidelį ant pagaliuko

Senos varnos oriai tūpčiojo ant sniego

Pasaulis rodėsi blyškiai oranžinis

Ir žodžiai paslaptingi rasdavos iš niekur

Nežinojau, kad tolstu nuo motinos per tris žingsnius

Tuščiame kambary kažko jau nebuvo

Rodės, apdulkėję veidrodžiai nuasmenina…

…ir atverdavau pavasario langus

Įdūkęs vėjas užtvindydavo melsvais laiškais

Čiupdamas saldų cukrinį gaidelį

Laukdavau mėnulio, patekančio virš jazmino krūmo.

Auris Radzevičius-Radzius ir Vladas Vaitkevičius „Poezijos pavasaryje“ 2018 m. gegužę. Mildos Kiaušaitės nuotrauka

VEIDRODIS

dulkės dengia veidrodžius

neryškūs šviesuliai juda erdvėje

jie žalsvai apšviečia neryškų veidą

balsvą kontūrą tamsoje

vienas NEATSARGUS judesys ir veidas

vėl atgauna pirmapradžius bruožus

– roplys ten susirangęs budrus

jis uodžia baimės pilną orą

 

***

– žinau – kažkas blyškus praskris

mums virš galvų lėtai

ir amžinybė dvelktelės arti

tik nieko nepajusime

šypsos nustebusi mirtis

mums iš meilaus alyvos krūmo

šypsos nustebusi mirtis

ir mes dėkosim už gerumą

šypsos nustebusi mirtis

iš nužydėjusio alyvos krūmo

šypsos nestebusi mirtis

pamiršusi kuklumą

Auris Radzevičius-Radzius „Ornamentas vietoj laivo“ (Vilnius: „Vaga“, 1990 m.).

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus ir LDS informacija